Vietnamietiškų gyvalzadžių auginimas ir priežiūra visai nesudėtinga. Jei norite pradėti jas auginti tereikia nusipirkti arba pasigaminti terariumą, iškloti dugną durpėmis, pridėti šakų, parūpinti lapų ir rūpintis. Tikimės, kad mūsų surinkta informacija Jums padės.

   Gyvalazdės – panašios į šakeles, tarp kurių gyvena, ir taip puikiai maskuojasi gamtos prieglobstyje. Jos būna ne tik įvairios išvaizdos, bet ir dydžio – mažiausios nesiekia nė dvylikos milimetrų, o didžiausių kūno ilgis – beveik 33 centimetrai. Pilnai ištiestomis galūnėmis tokios gigantiškos gyvalazdės gali siekti daugiau, nei 55 centimetrus. Gyvalazdės įprastai imituoja aplinkos spalvą, dažniausiai žalią ar rudą. Kai kurios gyvalazdžių rūšys būna spalvotos, ir net sparnuotos. 

    Gamtoje rūšis aptinkama Vietname, Pietryčių Azijoje. Patinų kūno ilgis – 65–75 mm, patelių – 85–110 mm. Patelės yra besparnės, rudos arba žalsvos, jų antenos yra trumpos, o ant galvos yra pora išaugų, primenančių ragelius. Auginant nelaisvėje vietnamietiškos gyvalazdės laikomos terariume. Šis turi būti aukštesnis, kad neriantis galėtų užsikabinti ir išsinerti žemyn. Nėrimosi metu vabzdžiui gali ataugti ir pažeistos galūnės - kojos, antenos. Geriausias substratas – durpės, kokoso durpės, kad į jas vabzdys galėtų padėti kiaušinius, o jūs galėtumėte pasodinti lapinių augalų. Gyvūnas vandens gauna maitindamasis lapais, terariume turi būti pakankamai drėgna. Drėgmė reikalinga gyvalazdei nėrimosi periodu, tada drėkinti terariumą purškiant tiesiog būtina. Papildomo vandens inde statyti nereikia. Taip pat terariume turi būti šakų ar kitų dekoro elementų, už kurių gyvalazdė galėtų užsikabinti ir išsinerti.

    Maitinasi vietnamietiškos gyvalazdės ąžuolo, aviečių, žemuogių, mėtų, melisos, ir kai kurių kitų erškėtinių šeimos augalų lapais. Taip pat mėgsta daigintus javus. Kuo labiau paįvairinsite vabzdžio racioną, tuo gyvūnas gaus įvairesnių aminorūgščių, ir, tikėtina, gyvens ilgiau. Kai kuriuos lapinius augalus – melisą, mėtą ar daigintus javus galima įsodinti tiesiog į terariumo substratą, ir gyvalazdės visada turės šviežio maisto. Kitą maistą tiesiog reikia įdėti ar pakabinti terariume.

3 C klasė pradėjusi trečius mokslo metus vėl įnirtingai kimba į darbus. Klasėje mokomės ne tik skaityti, rašyti ir skaičiuoti, mokinių mėgstama veikla yra projektai. Gaudami namų darbams ruošti projektus įvairiomis temomis, vaikai mokosi ieškoti patikimų informacijos šaltinių, atsirinkti tinkamą informaciją, ją apdoroti, pateikti įdomiai ir reprezentyviai. Taip pat pratinasi ir ieško vis kitokios ir patrauklesnės pristatymo formos. 

Atlikdami tokius darbus mokiniai labiau įsigilina į temą, daugiau įsimena bei mokosi oratorystės meno. Besiklausančiųjų vaidmuo taip pat svarbus: mokytis klausytis, išgirsti, suprasti, palyginti informaciją, palaikyti klasės draugus. 

Pirmasis klasės mokinių ruoštas projektas – „Šikšnosparnių gyvenimo būdas“. Klasėje trečiokai mokėsi apie garso atsiradimą, jo sklidimą ir kitas ypatybes. Sužinoję, kad šikšnosparnių skleidžiamas garsas sklinda ultragarsu ir nėra girdimas žmonėms, sumanėme plačiau panagrinėti šiuos padarėlius. Gavę temą vaikai laisvai rinkosi pristatymo formą, savarankiškai ieškojosi informacijos. Džiaugiuosi, kad vaikai randa vis kitokių ir sau įdomių pristatymo būdų, juos pateikia išradingai ir kūrybingai, klausosi klasės draugų ir teikdami grįžtamąjį ryšį kalba apie darbo naudą.

Domantas: „1. smagu; 2. įdomu; 3. sužinau naujų dalykų.“