Vienuoliktą kartą ,,Spindulio” progimnazijoje vyksta nuotaikinga rudens šventė ,,Bulviagalvis’’. Pagrindinis veikėjas kiekvienais metais vis kitoks: šmaikštus, ironiškas, vedantis moteriškę, krikštijantis savo vaikus bulviukus, siekiantis žinių… Jis turi draugą – literatūrinį veikėją, poeto Juliaus Kelero aprašytą, dailininko Vido Poškos nupieštą ,,Karalių Bulviagalvį Antrajį” – atskleidžiantį šiandieninio pasaulio kasdienybės metafiziką, kurioje atsiveria žmogaus svajonės ir iliuzijos.
Spalio 12 dieną nuo ryto visose klasėse vyko edukacinės pamokos: pradinės mokyklos mokiniai spalvino daržoves, domėjosi sveika mityba, skaičiavo rudens gėrybes; pagrindinės mokyklos mokiniai piešė Rudenėlį, gamino daržui kaliauses, kalbėjo apie aitvarus, braižė apskritimus ir angliškai mokėsi matematikos terminus… Visi stengėsi ko nors išmokti netradicinėse pamokose, nes ir pats Bulviagalvis sėdėjo bibliotekoje ir susikaupęs skaitė knygą…
Na, o rūkui išsisklaidžius, pabiro visi iš mokyklos į kiemą… Meniniai darbeliai iš rudens gėrybių išėjo pasivaikščioti po šalnos dar nepakąsta žole ir atsisėdo po mokyklos direktorės langais pailsėti; gražiausi floristikos kilimai išsitiesė aplink mokyklą, kviesdami Rudenėlį pasivaikščioti, o mus, žmones, pasigėrėti spalvomis ir raštais. Piešinių paroda atskleidė ne tik vaikų talentus, bet ir parodė, kad daug mokinių mūsų mokykloje yra jautrūs gamtos grožiui ir moka jį subtiliai perteikti. O jau valgių gausa… Visos klasės pagamino iš rudens gėrybių kokį nors patiekalą: 6 a visus vaišino moliūgų sriuba, 5 a – bulviniais blynais, 8 a – grybais, spanguolių uogiene… Vienu žodžiu, buvo skanu gardu, kaip du medu! Renginio metu vyko įvairios varžybos, edukacinės veiklos, pilki pakelės akmenys tapo katinukais, boružėlėmis, sraigėmis, sukosi rateliai, kuriuose laimingi straksėjo ir mažieji renginio svečiai – vaikų darželių ugdytiniai, buvo pakrikštyti priešmokyklinių grupių mažieji žirniukai, ant kurių galvelių mokyklos direktorė išbėrė konfeti – paukščių ir drugelių svajones…
Direktorės žirnių košė! Vienuolika metų mokyklos direktorė verda žirnių košę ir vaišina visus šventės dalyvius. Gali būti privalgęs lašinių, sūrių, bulvinių blynų, privaišintas įvairiausiais keksiukais, sausainiais…, bet vis tiek stosi į eilę, kad gautum iš direktorės rankų skaniosios žirnių košės, kuri pakvimpa per visą kiemą, kurios skonis suvienija visus mokinius, tėvus, svečius, mokytojus, kuri yra Bulviagalvio simbolis ir kurios vėl lauksi kitais metais.
Ačiū visiems šios puikios šventės sumanytojams, organizatoriams, vykdytojams ir pagrindiniam veikėjui Bulviagalviui.
Lietuvių k. mokytoja Aušra Krukonienė