Gaisrininkų būstinėje
Vasario 5 d. 1 C klasei buvo neeilinė, nes visi svečiavomės pas kaimynus - Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. Mokiniams per pamokas išmokus, kaip reikia saugiai  elgtis buityje ir gamtoje, kad nekiltų gaisras ir, kaip elgtis jam kilus, kokiu numeriu skambinti, nebuvo gėda apsilankyti gaisrinėje: vaikai iš arčiau pamatė gaisrininkų būstinę, mašinas, įvairius gelbėjimo prietaisus. 
Bene didžiausią įspūdį  paliko galimybė pasėdėti TIKRAME gaisrininkų automobilyje. Vaikų susidomėjimas neatslūgo iki pat ekskursijos pabaigos, kilo klausimai vienas po kito:
- Kas čia?
- Ką daro su šituo?
- Kaip užgesinti gaisrą 11 aukšte?
- Kaip gelbėjate kačiuką negalintį išlipti iš medžio?
Grįžus į klasę vaikai nenustygo vietoje ir vienas po kito dalinosi patirtais įspūdžiais. Vaikų smalsumas ir žingeidumas – tai didelė dovana tiek mokytojams, tiek jų tėvams. Dažnai noras ir motyvacija domėtis kažkuo atslūgsta greitai. Todėl kiekvieno suaugusiojo, esančio šalia vaiko, viena svarbiausių užduočių –  „nenužudyti” žingeidumo ir ieškoti būdų jį puoselėti ir auginti. 
Vaikų dvikalbystė
Dvikalbystė – tai žmogaus gebėjimas vienodai (arba
beveik vienodai) gerai kalbėti, mąstyti dviem ar daugiau
kalbų. Dvikalbiu galima tapti mokantis dviejų kalbų
šeimoje iki 5-6 metų.
Vaikų, kurie išmoksta dvi ar daugiau kalbų, kiekvienos
kalbos žodynas yra siauresnis lyginant su jų
bendraamžiais, kurie mokėsi tik vienos kalbos. Taip pat
neretai dvikalbiai vaikai pradeda kalbėti vėliau, jiems
reikia kiek daugiau laiko įsiminti gramatikos taisykles.
Tačiau šių vaikų pažintiniai gebėjimai gali būti geresni.
Kelių kalbų mokymosi stadijos:
1) Vaikai tikslingai dar neskiria kalbų – yra tik vienas žodynas, kurį sudaro abiejų ar daugiau kalbų
žodžiai.
2) Vaikai pradeda suvokti, kad žinomi žodžiai priklauso skirtingoms kalboms.
3) Vaikai supranta skirtingų kalbų taisykles, žodžių jungimo, sakinių konstrukcijų dėsningumus.
Paskutinėje stadijoje vaikai kiekvienos jų žinomos kalbos pradeda mokytis atskirai. Dvikalbiai
vaikai turi įveikti šiuos etapus, kol supranta, kad kiekvienai kalbai yra taikomos skirtingos taisyklės,
todėl įprasta, kad abiejų kalbų raida gali kiek vėluoti lyginant su bendraamžiais vaikais.
Veiksniai, lemiantys vaiko kalbų išmokimą:
-Vaiko charakteris;
- jo intelektas (ar vaikas atlieka jo amžiaus galimybes atitinkančias užduotis);
- ugdymosi gebėjimai (ar greitai vaikas įsidėmi ir panaudoja išmoktą medžiagą);
- temperamentas;
- vaiko komunikacinė ir kalbinė patirtis;
-mokymo intensyvumas ir stilius;
-amžiaus ypatumai;
- nuostatos vienos ar kitos kalbos atžvilgiu;
-norai;
- aplinkybės.
Mokytis dviejų ar daugiau kalbų yra papildomas darbas tėvams, reikalaujantis daugiau kantrybės ir
įsipareigojimų.
Kaziuko mugė ,,Senolių tradicijas puoselėjant”
1. Kazyčių ir Kaziukų arbatinė ,,Skonis ir kvapas“. 
Komentaras. Koks kermošius be pyragų ir gamta kvepiančių žolelių arbatos?
2. Amatų dirbtuvėlės  ,,Darbščiosios rankelės”.
Komentaras.Mokiniai ne tik patys moka, bet ir kitus pamokys verbą surišti, lėlę pasisiūti, žaislą pasigaminti, šaukštą išsidrožti ir iš molio išlipinti.
3. Blusturgis ,,Senasis Vilnius ”.
Komentaras. Jei turite perskaitytų knygų, senų ir įdomių tradicinių tautodailininkų gaminių ir sendaikčių, atsineškite –  galėsite parduoti, dalytis, keistis.
4. Rankdarbių paroda – pardavimas ,, …taip darykit, kaip tėveliai daro“.
Komentaras. Mieli tėveliai ir močiutės, jei primezgėte gražių kojinių, privėrėte dailių karolių, iškepėte skanių riestainių, pagaminote verbų, sukalėte inkilų ir kitų dirbinių,  kviečiame atnešti į rankdarbių parodą – pardavimą  ir pasidalinti savo patirtimi.

Kovo 2 d. 12 val. mokyklos fojė vyks tradicinė Kaziuko mugė.  
Kviečiami visi – dideli ir maži pasižvalgyti, pabendrauti, nusipirkti, pasilinksminti ir smagios muzikos pasiklausyti. Kaziuko mugėje veiks:
Laukiami visi –  ir svečiai, ir dalyviai  su savo dirbiniais, rankdarbiais, 
siuviniais, su ragaišiais ir kepaišiais.
Vasario 16-oji mūsų mokykloje
Kad gyvuotų valstybė ir tauta, jai reikalingi šie keturi dalykai: teritorija, papročiai, kalba ir laisvė. Todėl visiems Lietuvos žmonėms 
Vasario 16-oji yra ypatinga diena, nes ji yra valstybės egzistencijos pamatas. 
Mūsų mokykla šiais metais su vyresniaisiais mokiniais minės šią svarbią dieną 
Signatarų namuose – Vasario 16-osios muziejuje.
Vasario 9 dieną muziejuje lankysis:
10.00 val. – 10a kl. – atsakinga klasės auklėtoja N. Dineikienė
10.50 val. – 5a kl. – atsakinga klasės auklėtoja V. Baltruškienė
11.30 val. – 7a, 7b kl. – atsakinga klasės auklėtoja L. Mažukėlė
12.10 val. – 8b kl. – atsakinga klasės auklėtoja A. Krukonienė
12.50 val. – 6a kl. – atsakinga klasės auklėtoja D. Bruzgienė
13.30 val. – 8a kl. – atsakinga klasės auklėtoja J. Zenevičiūtė
Mažieji mūsų mokinukai kartu su savo mokytojomis vasario 10-12 dienomis suruoš kūrybinių darbų parodą „Aš myliu Tėvynę“. Atsakinga pradinių klasių vyr. mokytoja R. Polučanskė. 
Vasario 12 d. 10.00 val. mokyklos aktų salėje vyks mokinių konkursas-viktorina 
„Kelias į Nepriklausomybę. Lietuvos trispalvė“. Čia varžysis ir rinks gražiausią pasigamintą trispalvę „Spindulio“ pagrindinės mokyklos ir pradinės mokyklos-darželio „Žiburėlis“ 3-4 klasių mokiniai. Atsakingos mokytojos G. Laumytė, V. Poškienė, 
N. Vaitiekūnienė.
Bibliotekoje vyks knygų paroda, o Miestiečių aikštėje bus paruoštas stendas, skirtas Nepriklausomybės akto signatarams.
                                                                          Gražios visiems Vasario 16 dienos šventės!
Gamtamokslinė olimpiada
2016 m. sausio 28 d. 7 – 8 klasių moksleiviai dalyvavo gamtamokslinės olimpiados I etape. Jos tikslai – skatinti mokinių domėjimąsi fizika, biologija, chemija, gilinti ir plėsti šių mokslų žinias, skatinti mokinių kūrybiškumą ir savarankiškumą, surasti ir ugdyti talentus, paruošti mokinius tarptautinėms olimpiadoms.
Sveikiname olimpiados nugalėtojus:
I vieta – Krupovnickas Edvinas 8a
II vieta – Petrauskas Renatas  8a, 
II vieta – Narkevičius Faustas 7a
III vieta – Palenskis Emilijus 8b

Dėkojame dalyvavusiems: 
Dolgopolovui Artūrui  8a, Černiauskaitei Gitanai 8b, 
Vinciūnui Eimantui  8b,  Gudonytei Ugnei  7b, 
Laurinavičiūtei Gretai 7b.
Organizatoriai:
Biologijos ir chemijos mokytoja metodininkė Marytė Papinigienė,
fizikos vyr. mokytoja Ramunė Goberienė
Mokyklos strateginio plano kūrimas
 Strateginio plano darbo grupė:
Valdas Žekonis – direktorės pavaduotojas ugdymui, darbo grupės vadovas
Rasa Petrikienė – direktorės pavaduotoja ugdymui
Lina Mažukėlė – mokyklos tarybos pirmininkė, geografijos vyr. mokytoja
Kristina Žukienė – metodinės tarybos pirmininkė, lietuvių kalbos vyr. mokytoja
Lina Povilionienė – socialinė pedagogė
Jurgita Zenevičiūtė – matematikos vyr. mokytoja
Sigita Bajerčiūtė – specialioji pedagogė
Virginija Baranauskienė – pradinių klasių mokytoja metodininkė
Laura Staugaitienė – tėvų atstovė
Greta Kazlauskaitė – 8 b klasės mokinė
Edvinas Beliajev – 7 a klasės mokinys
Saulė Vincenta Moisiejenko - 7 a klasės mokinė
Darbo grupės tikslas - 
parengti Vilniaus “Spindulio” progimnazijos  strateginį planą 2016-2020 metams, kuriame
atsispindėtų progimnazijos ateities vizija, misija, filosofija, pagrindiniai mokyklos tikslai, uždaviniai, veiklos, jų įgyvendinimo etapai, ištekliai.
Strateginis planas įsigalios 2016 metų rugsėjo 1 d., mokyklai tapus progimnazija.
Projektas ,,Kelionė į penktą klasę”
4b kl. mokiniai į technologijų kabinetą atėjo nešini morkų,
salotų, paprikų, pomidorų ir kiaušinių. Gavę užduotį,
kūrybiškai pateikti kiaušinio patiekalą, ketvirtokai netrukus
plušėjo virtuvėje. Iš kiaušinio greitai išdygo musmirė, ant
žalių salotų lapų įsitaisė peliukas, Gabrielius nutarė ant
kiaušinio sukomponuoti vorą. Kūrybinis darbas mokiniams
teikė džiaugsmą. Susėdę prie stalo, ketvirtokai įsivertino
savo darbelius, papasakojo, kas buvo sunkiausia atliekant
užduotį ir pažadėjo, kad namuose tokį patiekalą paruoš savo
tėveliams ir močiutėms. Savarankiško darbo pamokos ugdo
mokinių praktinius ir kūrybinius įgūdžius.
Dėkoju tėveliams, kad padėjo vaikams pasiruošti mitybos pamokėlei.
Lankstinukai ,,Sveika gyvensena”
Sausio mėnesį, technologijų pamokų metu, 5-8 klasių mokiniai rinko informaciją apie sveiką gyvenimo būdą. Kokią naudą mums teikia pusryčiai. Visi žino: kokia dienos pradžia, tokia ir pabaiga. Todėl visai pravartu rytą pradėti skaniais maistingais pusryčiais ir taip susikurti gerą nuotaiką bei savijautą visai dienai. Kaip reikia tinkamai ir reguliariai maitintis. Kokią naudą mums teikia vaisiai ir daržovės. Šiuo metų laiku jų reikia vartoti kuo daugiau.
Taip pat mokėsi kaip tinkamai reikia surinkti, sumaketuoti informaciją lankstinukuose. 
Knygos turi nematomas dureles
Gebėjimas skaityti (suprasti, analizuoti, vertinti skaitomą tekstą) yra vienas svarbiausių gebėjimų, įgyjamų pirmaisiais mokymosi metais, būtinas beveik kiekvienoje gyvenimo srityje ir padedantis siekti asmeninių tikslų. 
 Taigi nuo to, kaip jis bus ugdomas pirmaisiais mokymosi metais, gali priklausyti tolimesnė asmeninė sėkmė, konkuruojant darbo rinkoje ir darant sėkmingą profesinę karjerą, teigė kanadietė, ikimokyklinio ugdymo profesorė Clarke Paula. 
Neįgijusio tinkamų skaitymo gebėjimų žmogaus gyvenimo perspektyvos šiuolaikinėje visuomenėje gali būti labai ribotos. 
Todėl itin svarbu dar vaikystėje susiformuoti gerus skaitymo suvokimo gebėjimus.
Todėl tęsiame mokinių skatinimą skaityti. 
Prieš Kalėdas turėjome smagų ir puikius rezultatus davusį projektą “Kalėdiniai skaitymai”. Tęsiame skaitymų maratoną! Šį kartą patys mokiniai skaitys ar pristatys įdomiausias knygas savo draugams, besimokantiems kitose klasėse. Pirmieji žingsnį žengė 3 B klasės mokiniai. Savo skaitytas knygas jie pristatė 4 B klasės mokiniams ir priešmokyklinio amžiaus vaikams. Mokiniai dalinosi skaitytų knygų įdomiausiomis ištraukomis, iliustracijomis.  
Netruko klausytojų smalsumo, susidomėjimo knyga, todėl trečiokai vos spėjo atsakinėti į mažiausiųjų pateiktus klausimus.  
Dar kartą įsitikinome, kad knygos turi nematomas dureles. 
Jaunieji “meteorologai”
    Mažieji priešmokyklinukai pasaulio pažinimo veiklose yra smalsūs, pastabūs. Stebėjimas, kaip mokymo metodas – vaikams labai įdomus, todėl ir efektyvus: leidžia giliai įsisavinti ir visapusiškiau pažinti stebimus objektus. Mes, „Žiniukų“ grupė, visą vasario mėnesį stebėsime orų permainas. Iš pradžių sutartiniais ženklais žymime dienos orus ir temperatūrą. Pagal gautus duomenis mėnesio pabaigoje atliksime užduotis, piešime diagramą, atsakysime į klausimus: „Kuri diena buvo šalčiausia, kuri šilčiausia, kokius gamtos reiškinius tą dieną pastebėjome?“. Norint sudaryti orų prognozę, reikia surinkti daug ir įvairių duomenų. Šis užsiėmimas nėra lengvas, tačiau įdomus ir labai reikalingas. Kiekvieną rytą, atėję į klasę jaunieji „meteorologai“, puola prie lango, ant kurio pritvirtintas lauko termometras bei pažymi temperatūrą į savo orų stebėjimo kalendorių. Visi su didžiausiu smalsumu laukiame šio projekto pabaigos, kada galėsime aptarti stebėjimo eigą, gautus rezultatus bei išvadas.