Paskutiniam margučiui nuriedėjus…
Po nejaukios, tikrai nežiemiškos žiemos pagaliau atėjo pavasaris – šaltas, bet labai laukiamas. Juk su pavasariu atrieda pati džiugiausia ir linksmiausia šventė – šv. Velykos! Ją mokyklos bibliotekoje kasmet lydi velykiniai skaitymai, jau tampantys tradicija. Tris savaites iki šios pavasariškos šventės kiekvieną dieną iki pat mokinių pavasario atostogų pas bibliotekininkę Neringą rinkosi priešmokyklinių grupių ir pradinių klasių mokiniai. Šiais metais į velykinius skaitymus „Kai rasa kieme išdžius – mes ridensim margučius!“ mokinukai ėjo padarę namų darbus: kiekviena pradinukų klasė nešėsi po gražiai, kruopščiai iš spalvotų siūlų padarytą margutį, skirtą būsimai velykinių darbų parodai. Margučiai skirtingi, bet visi savotiškai žavūs.
 Pasidžiaugę vieni kitų darbais, mokinukai klausėsi apie šv. Velykas. Bibliotekininkė Neringa papasakojo, kodėl žmonės Šv. Velykas vadina stebuklinga pavasario švente, iš kur kilęs Velykų pavadinimas. Pradinukai patys mėgino vardinti šios pavasario šventės svarbiausius simbolius, aiškinosi, ką reiškia posakiai „pagauti kiškį“, „kiškio pyragai“ bei džiaugėsi, kad žino, ką reiškia palyginimai „Eina kaip su kiaušiniu ant galvos“ ar „Bliauna kaip Velykų veršis“. Vis dėlto ilgai spėliojo, kas yra „Velykų boba“. Mokiniai klausėsi skaitomų ir skaidrėse rodomų lietuvių sakmių apie tai, kad pasaulis atsirado iš kiaušinio bei sužinojo, kodėl nuo seno žmonės jį taip garbino. Po nuskambėjusio ketureilio „Anksti rytą saulė teka, o Velykė garsiai šneka: – Jau Velykos netoli, Rinkit kiaušinius visi!“ mokiniai skaitė pasaką apie Velykę ir aktyviai ginčijosi, kas ji ir ar, iš viso, egzistuoja. Pasiginčiję, padiskutavę apie Velykę ir jos nešamas dovanas mažiesiems, mokiniai susipažino su taip vaikų laukiamo Atvelykio tradicijomis ir išklausę pasaką „Kiaušinio svajonė“ sužinojo, ar išsipildė velykinio kiaušinio svajonė. Na, ir koks velykinis susitikimas be palinkėjimų ir dovanų! Velykų bobutė – bibliotekininkė – nepamiršo nė vieno.  Visi – ir maži, ir dideli – buvo apdovanoti šokoladiniais margučiais bei pakviesti po pavasario atostogų mokyklos bibliotekoje apžiūrėti bibliotekininkės išmargintų margučių, o mokyklos Žiniukų skvere – 1–6   klasių mokinių darbų parodą „Kaip pavasario žiedas žeme margutis rieda…“
Kelionė prie Laptevų jūros
  Planuojant kelionę svetur, dauguma nori patirti naujų įspūdžių, tačiau kuris šiandien rinktųsi kelionę laiku ir pakartotų kančios, bado ir skausmo kupiną kelionę į amžino įšalo žemę. Balandžio 18 d. 8a klasės mokiniai kartu su  matematikos mokytoja L. Simonaitiene bei lietuvių kalbos mokytoja S .Pušinskiene leidosi į kelionę prie Laptevų jūros. 
Mokiniai dirbdami grupėse ir pasitelkdami geografijos bei matematikos žinias, atkūrė lietuvių tremties maršrutą.
  Naudodami kelio, greičio, laiko ir  mastelio sąvokas apskaičiavo preliminarų maršruto ilgį bei laiką. Aktyvindami turimas žinias mokiniai paskaičiavo per kiek laiko šiandien jie įveiktų šį maršrutą keliaudami  pėsčiomis,  automobiliu ar skrisdami lėktuvu?
  Aktyvaus mokinių įsitraukimo ir diskusijos sulaukė D. Grinkevičiūtės atsiminimų knygos ištraukų analizė, aptariami vidiniai tremtinių išgyvenimai. Video medžiaga ir audio knygos ištraukos padėjo  įsijausti į tremtinių gyvenimo sąlygas. Aštuntokų laukė ir „maloni“ staigmena: atvykus į Trofimovsko salą jie turėjo pasistatyti baraką ir jame apsigyventi. Mokiniai, naudodamiesi geometrijos žiniomis, skaičiavo kiek plytų reikės barakui pastatyti ir  turėjo atsakyti į probleminį klausimą: Ar pavyks 450 žmonių, išsilaipinusiems prie Laptevų jūros šaltą naktį, pasistatyti baraką? O gal teks pirmąją naktį nakvoti po atviru dangumi su mažamečiais vaikais ir kūdikiais? 
  Mokiniai skaičiavo, projektavo, bendradarbiavo vieni su kitais, stengdamiesi padėti tremtiniams  kuo greičiau pasistatyti baraką.  Šios atviros integruotos pamokos metu mokiniai pakartojo  turimas žinias, pritaikė jas praktiškai, įgijo naujų žinių bei ugdė sąmoningo supratimo bei išvadų formulavimo įgūdžius. Sustiprino pažinimo, komunikavimo, kultūrinę, socialinę bei pilietiškumo kompetencijas. 
  Dar kartą įsitikinome, jog tarpdalykinis integravimas ne tik paįvairina pamokas, didina mokymosi motyvaciją, bet ir suteikia galimybę mokiniams dalyvauti bendroje grupės kūrybinėje veikloje ir įgyvendinti pačių sugalvotus projektus.
Kvietimas mokinių tėvams į organizuojamą paskaitą
Balandžio 25 d. 18.00 val. Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos aktų salėje organizuojama paskaita mokinių tėvams: ,, Vaiko virsmas paaugliu: kaip padėti paaugliui spręsti kylančius iššūkius”, lektorė doc.dr.S.Ustilaitė. 


Paskaitos metu bus kalbama apie pagrindinius iššūkius, kylančius paauglystės laikotarpiu, paauglio poreikius, prieštaringus  paauglio norų ir  interesų konfliktus, tėvų reakcijas į konfliktus  ir jų sprendimo galimybes. 
Kviečiame dalyvauti.
Ne aš plaku, verba plaka…
Pavasaris! Sieloje šventę atneša
Žibuoklių akelėm, žilvičių šakelėm,
Karklų pūkuotais kačiukais gražiais.
Į verbų puokštę įpina kadagių,
Kad puokštė būtų graži –
Ją perriša kaspinėliu ar siūlu linų.
Ir eina į bažnyčią žmonės būriu,
Verbų rytą pašventint verbų,
O grįžę į namus, skuba su ja paliesti visus:
„Ne aš plaku, verba plaka,
Už savaitės bus šventos Velykos…“
Taip džiaugsmingai primena visiems
Šitas gėrio lašas iš praeities,
Tos amžių gilumos, iš mūsų prosenelių
Perdavimo būsimoms kartoms.
aut. Birutė Silevičienė
  4a, 4b ir 4c klasės mokiniai su savo mokytojomis Vilma Tuganauskiene, Virginija Baranauskiene, Kristina Povilavičiene ir dorinio ugdymo mokytojas Danute Bruzgiene lankėsi Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčioje. Mokiniai susipažino su Vilniaus krašto verbų rišimu, tradicijomis ir papročiais. 
Seklyčioje eksponuojamos įvairių dydžių ir savitų formų verbos. Kartu su amatininkėmis ketvirtokai pasigamino volelines verbas. 
  Integruojant dailės, pasaulio pažinimo ir etikos/tikybos pamokas mokiniai ne tik sužinojo apie senąsias verbų rišimo tradicijas, bet ir naudojamas medžiagas bei galėjo rišimą išmėginti praktiškai. Kiekvienas pasigamino verbą sau. Ketvirtokai komentavo, kad jautėsi kaip pas močiutę kaime, kad viskas  kvepia vasara, kai kuriems tai priminė atostogas, kitiems verba kvepėjo arbata. Kiekvienas mokinys turėjo kuo pasidžiaugti, kuo pasididžiuoti ir su kuo palyginti džiovintų augalų (supintų į verbą) kvapą. Svarbu, kad su savimi jie parsivežė ne tik verbą, bet ir gerą nuotaiką ir pozityvą. 
    Vilniaus apylinkėse verbų rišimo tradicija praktikuojama iki dabar. Dažniausiai rišimo tradicija perduodama iš kartos į kartą.  Vilniaus verba, tai ant medinio kotelio iš džiovintų augalų supintas spalvingas ornamentas. Manoma, seniau jos buvusios Vilniaus amatininkų procesijų puošmena, vėliau jas imta Verbų sekmadienį neštis su bažnyčiose šventinamomis verbomis. Vilniaus kraštą garsinančios didžiulės ir įvairiaspalvės verbos (Vilniaus verbos) anksčiau buvo trijų rūšių: apvaliosios, vienpusės plokščiosios, sausų gėlių žiedų puokštelės. Iš pradžių jos buvo paplitusios tik maždaug 50 kilometrų spinduliu aplink Vilnių.  Vilniaus verbos skiriasi savo forma, jas galime drąsiai vadinti tautodailės kūriniais. 
 Džiugiomis akimirkomis kviečiame pasidžiaugti nuotraukų galerijoje.
Velykinių zuikių linksmybės
   Prieš pat mokinių pavasario atostogas, 1b ir 1c klasių mokiniai dalyvavo edukacinėje išvykoje “Velykinių zuikių linksmybės”. Nuo pat ryto mus pasitiko maloni saulės šiluma, gera nuotaika ir tikros linksmybės Užutrakio dvaro parke.
   Mokinius nuotaikingai Velykų programa užėmė ne kas kitas, o Zuikis su Zuikiene, kurie papasakojo Velykų papročius ir žaidė įvairiausius linksmus  žaidimus. Mokiniai taip pat susipažino su gyva ilgaplaukių zuikučių paroda, pasistiprino Velykinėmis vaišėmis ir net pasidarbavo rimtoje, susikaupimo reikalaujančioje edukacinėje veikloje – Velykinių simbolių piešimu ant marškinėlių. 
Vainikuojant išvykos pabaigą – mokiniai vėl linksminosi šauniame “Teatriuko” aktorių muzikiniame spektaklyje, kuriame buvo aktyviai įtraukti ir patys.
Po tokių zuikių linksmybių – su puikia nuotaika į atostogas! 
Eina kiškis takeliu
Su pintiniu krepšeliu.
O krepšelyje margučiai,
Duos kiškelis jų vaikučiams.
Kiekvienam dalins po vieną,
Kad Velykų šventės dieną
Būtų linksma ir smagu
Su kiškučio margučiu.
Parama mokyklai 1,2 % GPM
     Nuoširdžiai dėkojame tėveliams, mokytojams, kitiems mokyklos  darbuotojams, kurie 2022 metais pervedė 1,2% savo pajamų Vilniaus “Spindulio’ progimnazijai.
 Labai laukiame Jūsų paramos ir šiais metais!
Deklaruoti pajamas (VMI)  ir skirti 1,2 % GPM galima iki 2023 m. gegužės 2 d. 

        2022 metais 1,2 proc. lėšas, suderinę su Progimnazijos taryba,  panaudojome:
1. Nupirktas 1 didelis (86 colių) interaktyvus ekranas – 3271,3 eur.
2. Mokinių išvyka pagal projektą “Visi už vieną, vienas už visus” (I vieta, 4c, 5c klasės) – 1938 eur.
3.  Bilietai į kiną pagal pagal projektą “Visi už vieną, vienas už visus” (II vieta) – 77 eur.
4. Bilietai į kiną  mokinių konferencijos “Mano sėkmė” dalyviams – 452,5 eur.
5. Prizai mokiniams (knygos, saldumynai) įvairių konkursų, varžybų dalyviams – 158,67 eur.
6. Naujametiniai papuošimai – 62,93 eur.
7. Kvalifikacinė programa mokytojams – 350 eur.

Tik su Jūsų visų pagalba mokymas(is) mokykloje tampa įdomesnis ir efektyvesnis!
Planuojame šiais metais vėl skirti lėšų pažangiausios klasės  projektui bei 
nupirkti 2 (!) interaktyvius ekranus (1-4 klasėms ir 5-8 klasėms)
Progimnazijos administracija
Pažintinė mokytojų išvyka
  Turbūt ne vienam kyla klausimas, ką mokytojai veikia mokinių atostogų metu. Taiso darbus, skaito knygas, keliauja, o gal mokosi?! Visi atsakymai – teisingi, nes mokinių atostogos suteikia galimybę mokytojams poilsį suderinti su profesine veikla, pabendrauti vieniems su kitais, smagiai praleisti laiką bei  įgyti naujų žinių. 
   Lietuvių kalbos mokytoja Neringa Kaselytė ėmėsi iniciatyvos ir suorganizavo mokytojams pažintinę edukacinę išvyką po Ukmergės raj. apylinkes.
  Balandžio 11 d. progimnazijos mokytojai lankėsi XVI a. pradžioje statytoje ir rekonstruotoje Siesikų dvaro pilyje, kur turėjo galimybę susipažinti su autentiška sienine tapyba, architektūriniais sprendimais, daugiau sužinoti apie  čia gyvenusių kilmingų didikų Siesickių giminę.
  Neišdildomą įspūdį paliko ir pasivaikščiojimas po Ukmergės senamiestį, kuris sužavėjo mokytojus įvairių stilių mūriniais pastatais,  maldos namais ir kitais istoriniais objektais. Pačiame miesto centre stūksantis Ukmergės piliakalnis priminė kadaise stovėjusios Vilkmergės pilies laikus, o balandžių skulptūros Ukmergėje priminė apie tarptautinio metalo meno plenero dalyvių darbus iš viso pasaulio.
  Pasigrožėjus Ukmergės krašto vaizdais, mokytojai turėjo galimybę paskanauti krosnyje keptu kugeliu su spirgais ir grietine bei apsilankyti prezidento A. Smetonos dvare. Čia mokytojai  susipažino su A. Smetonos šeimos gyvenimu, dvaro interjeru, išlikusiais asmeniniais daiktais ir nuotraukomis, turėjo galimybę išgirsti pikantiškų pasakojimų apie jo žmoną Sofiją Smetonienę. Pajusti tikrą tarpukario dvasią mokytojams padėjo dvare įkurtas namų kino teatras, bylojantis apie  autentiškus to meto svarbiausius prezidento A. Smetonos vizitus po Lietuvą,  svarbius susitikimus bei kadrus iš medžioklės.
  Mokytojai lankėsi ir 1935 m. prezidento įkurtoje vienoje moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų, kurioje surinkta nemažai leidinių, nuotraukų, metodinių priemonių, namų ūkio rakandų, atkurta autentiška mokytojo darbo ir gyvenamoji aplinka.
   Pažintinė edukacinė išvyka leido mokytojams pailsėti, įgyti naujų žinių, sustiprinti pilietinį tapatumą ir ugdyti pagarbą Lietuvos praeičiai.
   Ačiū idėjos iniciatorei už padovanotą smagų laiką kartu!
Respublikinis konkursas „Čiulba ulba Lietuva 2023“
„Spindulio“ progimnazija vykdo gražia tradicija tapusį
respublikinį 1-4 klasių kūrybinių darbų konkursą „Čiulba
ulba Lietuva 2023“. Konkurso tikslas – ugdyti vaikų
kūrybiškumą, saviraišką, meilę gimtajam žodžiui ir
Lietuvos gamtai. Konkurso nugalėtojai ir jų klasės bus
apdovanotos vertingais mūsų rėmėjų prizais – bilietais į
Vilniaus zoologijos sodą „Zoopark“, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų, Ventės Rago
ornitologijos stotį. Bilietai skirti ne tik laimėtojui, bet ir jo klasės mokiniams bei mokytojui.
Mūsų progimnazijos pradinukai visą kovo mėnesį domėjosi Lietuvos paukščiais. Priešmokyklinio
ugdymo grupės vaikai stebėjo viščiukų ritimąsi iš kiaušinio. Visą mėnesį rūpinosi augančiais
viščiukais. Pradinukai šventė Gandrines. Integruotų pamokų metu sukūrė puikių pristatymų.
Dalyvaujantys respublikiniame kūrybinių darbų konkurse „Čiuba ulba Lietuva 2023“ kūrė ketureilį
apie pasirinktą paukštį ir jį iliustravo. Mokykloje surengtas pirmasis konkurso etapas – kūrybinių
darbų paroda. Ketvirtų klasių mokiniai buvo pakviesti tapti
vertinimo komisijos nariais ir pareikšti savo nuomonę.
Mokiniai balsavo ir išrinko nugalėtojus, kurių darbai
dalyvaus II-ame konkurso etape. Linkime sėkmės Tėjai Š.,
1c kl. mokinei (mokytoja I. Jančioraitė Tichomirova), Jonei
M., 2c kl. mokinei (mokytoja D. Bakienė), 3b klasės
mokinei Rusnei B. (mokytoja J. Vasilevskienė), 4c klasės
mokinei Amelijai K. (mokytoja K. Povilavičienė).
Kviečiame aplankyti parodą.
Socialinės reklamos kūrimas, pasitelkiant dirbtinį intelektą
Kad nepasiklystų tarp kiekvieną dieną matomų įvairiausių reklamų, mokiniai mokosi jas atskirti,
suvokti paskirtį ir patys sukurti. Kovo pabaigoje per dvi integruotas atviras IT ir lietuvių kalbos
pamokas, kurias vedė IT mokytoja Jolita Bačkienė ir lietuvių k. mokytoja Neringa Kaselytė, 6a klasės
mokiniai kūrė socialinę reklamą pasitelkę dirbtinį intelektą. Tai buvo viena ilgalaikio tarpdalykinio
projekto, papildomai įtraukusio etikos (mokytoja Rasa Petrikienė) ir dorinio ugdymo (mokytoja
Dana Bruzgienė) pamokas, dalių. Pirmiausia mokiniai perskaitė ir su lietuvių k. mokytoja N.
Kaselyte aptarė F. H. Burnett romaną „Paslaptingas sodas“. Kūrinyje minimi, šeštokų suvokti
socialiniai reiškiniai paskatino kurti atitinkamas socialines reklamas. Vis dėlto su IT mokytoja J.
Bačkiene aptartos dirbtinio intelekto galimybės kėlė tam tikrų iššūkių, nes kuriant raktiniais žodžiais
nebuvo galima rašyti jausmų ar kitų
abstrakčių daiktavardžių, o žmonių veidus
iškraipė. Nepaisydami kliūčių mokiniai
labai gerai atliko užduotis: sugalvojo
tinkamą frazę ir parinko sukurtą paveikslėlį.
Prieš atostogas mokiniai trumpai buvo
mentoriais – savo kūrybinio projekto
rezultatus pristatė 4a klasės mokiniams
(mokytoja Vilma Tuganauskienė). Be to, šį
projektą žadama pristatyti netrukus
vyksiančioje mokinių konferencijoje „Mano
sėkmė“.
Stažuotė Prancūzijoje
Šių metų vasario 27 – kovo 3 dienomis, pirmą
kartą mokytojo karjeroje, dalyvavau stažuotėje
Prancūzijoje, Puatjė mieste. Stažuotės tikslas buvo
susipažinti ir panaudoti gerąją Prancūzijos
pedagoginę patirtį, tobulinti socialinio ugdymo
mokytojų dalykines ir bendrąsias kompetencijas,
orientuotas į ugdymo proceso efektyvumo
didinimą. Semtis patirties iš kolegų prancūzų
važiavo 10 socialinių mokslų mokytojų iš visos
Lietuvos.
Pirmasis mūsų vizitas buvo Puatjė akademijos rektorate, kuris yra atsakingas už moksleivių
ugdymo užtikrinimą. Akademijos darbuotojai pristatė Prancūzijos švietimo sistemą, kuri iš dalies
yra panaši į mūsų, tačiau turi ir savų skirtumų. Prancūzijos švietimo sistemą sudaro:
Ikimokyklinis ugdymas, kuris nėra privalomas;
Pradinis ugdymas: 1–5 klasės;
Progimnazijos – (Prancūzijoje koledžai): 6–9 klasės;
Gimnazijos – (Prancūzijoje licėjai): 10–12 klasės;
Kaip ir Lietuvoje, mokslas Prancūzijoje yra privalomas iki 16 metų, veikia valstybinės ir privačios
mokyklos. Skirtingai nei Lietuvoje, Prancūzijos licėjuose tik nuo 11 klasės mokiniai turi pasirinkti 3
mokomuosius dalykus, kurių mokysis intensyviau ir jiems bus skiriama daugiau pamokų, o 12
klasėje pasilieka 2 dalykai. Taip mokiniai jau licėjuje yra ruošiami savo profesinei ateičiai.
Akademijoje pristatė ir įtraukiojo ugdymo svarbą. Apie 80 proc. visų negalią turinčių mokinių yra
integruoti į mokyklas. Jiems yra skiriami padėjėjai arba kuriamos atskiros klasės, kuriose yra
užtikrinamas jų mokymas(is). Likusi dalis mokinių, kurie turi sunkią negalią, mokosi sveikatos
įstaigose, kuriose dirba tam paruošti mokytojai.
Stažuotės metu aplankėme ir dvi Prancūzijos mokyklas (licėjus), kuriuose turėjome progą ne tik
pabendrauti su mokytojais, bet ir stebėti jų pamokas. Stebėjome socialinių – ekonominių mokslų
pamoką (lietuviškas atitikmuo būtų pilietinis ugdymas) bei istorijos pamoką. Pastebėjau, kad bent
jau tose pamokose, kuriose teko būti, mokytojai mažai arba apskritai nenaudoja vadovėlių.
Mokytojai turi savo asociacijas, kuriose dalinasi vieni su kitais įvairia medžiaga, informacija ir taip
ruošiasi būsimoms pamokoms. Mokiniai gauna paruoštą dalinamąją medžiagą, su kuria per
pamoką ir dirba. Pamokose dominavo mokytojo vaidmuo, kur mokytojas daugiau pasakoja, o
mokiniai konspektuoja. Mokytojas stengiasi mokinius įtraukti į diskusijas, mąstyti kritiškai. Labai
sužavėjo tai, kaip mokytojai laisvai jaučiasi pamokose, koks lengvas ir atviras yra bendravimas su
mokiniais. Įdomiausia stebint pamokas buvo tai, kad net ir nuvykus 2000 km nuo Lietuvos, pamokų
tipas labai nesiskiria ir, manau, Prancūzų mokytojai turėtų ir iš mūsų ko pasimokyti.
Kito vizito metu aplankėme ir Puatjė mokytojų rengimo universitetą. Norint tapti mokytoju,
pirmiausia reikia gauti bakalauro laipsnį, o tada galima stoti į Mokytojų rengimo universitetą,
kuriame studentams yra suteikiamas magistro laipsnis (studijų trukmė 2 metai). Po to studentai
laiko mokytojų egzaminą ir tada valstybė paskiria, kuriame regione mokytojas privalės dirbti. Iš
vienos pusės, tokia sistema atrenka tik motyvuotus žmones, kurie yra įsitikinę, kad nori dirbti
mokytojais ir po studijų beveik visada yra įdarbinami mokykloje. Lietuvoje daugelis studentų,
baigusių pedagogikos studijas, į mokyklas dažnu atveju dirbti nenueina ir pasirenka kitą profesinę
kryptį. Iš kitos pusės, Prancūzijoje mokytojai negali laisvai pasirinkti norimos mokyklos ar
gyvenamosios vietos, kas Lietuvoje, šiuo atveju, yra privalumas.
Paskutinis mūsų stažuotės vizitas buvo Akademinė tęstinių mokslų mokykla, kurioje mokytojai
gali keltis savo kvalifikaciją. Mokytojams yra organizuojami įvairūs seminarai, kursai ir kiti
užsiėmimai. Šioje akademijoje teko pabendrauti su mokytoju, kuris labai nuoširdžiai pasidalino
savo mintimis apie mokytojo profesiją Prancūzijoje. Visas problemas, kurias išsakė šios akademijos
mokytojas, galime išgirsti ir Lietuvoje: mokytojo darbas nėra vertinamas, darbo užmokestis yra per
mažas, mokytojai turi labai daug darbo, jaučiamas nemažas mokytojų trūkumas. Taip pat kaip ir
Lietuvoje, Prancūzijoje yra mėginama spręsti šias problemas, suteikiant mokytojams daugiau
pagalbos, keliant mokytojo profesijos prestižą.
Apibendrindamas stažuotės patirtį, galiu pasakyti, kad tai buvo viena mano geriausių patirčių
dirbant mokytoju. Stažuotės metu teko ne tik susipažinti su Prancūzijos švietimo sistema ir jos
problemomis bei pasiekimais, tačiau ir su puikia iš Lietuvos vykusia mokytojų komanda. Ši stažuotė
suteikė ir naujų žinių, praktinių įgūdžių bei daugiau pasitikėjimo savimi, savo daromu darbu ir noro
prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos tobulinimo. Tokios stažuotės turėtų būti organizuojamos
dažniau, o jose dalyvauti daugiau mokytojų.
Istorijos mokytojas
Gytis Mockus