„Spindulio“ progimnazijos pradinukai – tarptautinio projekto „Šiaurės šalių literatūros savaitė“ dalyviai
    Mūsų progimnazijos pradinių klasių mokiniai kasmet dalyvauja  tarptautiniame Šiaurės šalių literatūros savaitės projekte, kurį vykdo Šiaurės šalių asociacijų “Norden” sąjunga. Projektas skirtas skaitymo skatinimui, garsinio skaitymo ir pasakojamosios tradicijos puoselėjimui ir pažinčiai su Šiaurės šalių literatūra. Visą savaitę tūkstančiuose bibliotekų, mokyklų bei kultūros įstaigų Šiaurės šalyse ir jų kaimyninėse šalyse organizuojami knygų skaitymai, parodos, pokalbiai, kiti kultūriniai renginiai. Pagrindinė Šiaurės šalių literatūros savaitės idėja – tamsųjį metų laikotarpį leisti su knyga.  Tuo pačiu metu įvairiomis kalbomis Šiaurės ir Baltijos šalyse yra skaitomos ištraukas iš Šiaurės šalių autorių knygų. Šiemet mūsų pradinukai susipažino su Šiaurės Tarybos Vaikų ir jaunimo literatūros premijai 2022 nominuota dviejų skandinavų rašytojų Martin Glaz Serup (Danija) ir Malin Kivelä  (Suomija)  kūryba.  Autoriai parašė nuotaikingą knygą vaikams ,,Jei sutiktum lokį“. liustracijas kūrė Lina Bondestam iš Suomijos.
  Šilto humoro pilna knygelė, kurią skaitydami mūsų pradinukai nagrinėjo klausimą, ką reikėtų daryti sutikus lokį, nepaliko abejingų. Mokiniai piešė iliustracijas. Surengėme iliustracijų parodą ir išrinkome labiausiai patikusį piešinį. Slaptame balsavime dalyvavo 228 mokiniai  – vertintojai. 
    Šiemet gražiausios iliustracijos autore tapo N. Charrouf (3 kl., mokytoja J. Vasilevskienė). 
Antrą vietą užėmė  J. Maziliauskaitė (2 kl., mokytoja D. Bakienė).
Trečią vietą užėmė D. Araminaitė (3 kl., mokytoja J. Mineikienė).
 Nominantai apdovanoti diplomais.
      Pirmos vietos nugalėtoja N. Charrouf ir visa
 3b klasė 2022 m. gruodžio 2 dieną kviečiami  apsilankyti Danijos ambasadoje, pasilabinti su ambasadoriumi ir daugiau sužinoti apie Daniją.
Aš – toks. Tu – kitoks. Bet mes – draugai
Mūsų „ Spindulio“ mokyklos
bendruomenė palaiko iniciatyvą ugdyti
vaikuose tolerantiškumą. Norėdami nuo
mažens išmokyti vaikus tolerancijos,
kasdien puoselėjame tradicines vertybes:
pareigą, pagarbą, ištikimybę,
pakantumą, supratingumą, atjautą.
Mokome kurti grožį darbeliuose,
piešiniuose, aplinkoje, tarpusavio
santykiuose. Vaikams suprantamais
žodžiais pasakojame, kas tai yra? Tai, ko
išmokysime vaikus šiandien, turės
didžiulės įtakos rytdienos visuomenei.
Mes tampame tuo, ką darome…
Šių metų lapkričio 16 d. minima Tolerancijos diena, jos simbolis „ Tolerancijos namas“.
2 PM vaikai kartu su mokytojomis kūrė išskirtinį Tolerancijos namą, kuriame gyvena labai daug
skirtingų kirmėlaičių, kurios nepaisant savo skirtingumo draugiškai gyvena ir sutaria. Kurdami
vaikai diskutavo apie tai, kad šiame jų sukurtame Tolerancijos name gyvens draugiški ir tolerantiški
vienas kitam gyventojai. Vaikai klausė pasakų apie draugystę, žiūrėjo ir aptarė įvairias matytas
situacijas. SKIRTINGI, BET DRAUGE! Vaikai kalbėjosi apie skirtingas emocijas gyvenančias jų
širdelėse ir apie tai, kaip jos visos yra reikalingos.
Vaikų refleksija – „Aš – toks. Tu – kitoks. Bet mes – draugai“.
1–4 klasių mokinių meninio skaitymo konkursas ,,ANT ŽODŽIO SPARNŲ“
    
    2022 m. lapkričio 15 d. įvyko 1–4 klasių mokinių meninio skaitymo konkurso „Ant žodžio sparnų“ I etapas, kurio metu atrinkti 2 geriausi skaitovai (1 mokinys – iš 1–2 klasių grupės, 1 mokinys – iš 3–4 klasių grupės). 
    Konkurso tikslas – puoselėti meninio žodžio suvokimą, skatinti ir ugdyti mokinių kūrybiškumą, mokyti (-s) išraiškingai perteikti skaitomo kūrinio nuotaiką. Konkurso organizatorius – pradinių klasių mokytoja D. Bakienė. 
Renginio pranešėja pradinių klasių mokytoja V. V. Poškienė. 
    Konkurse dalyvavo  -  24 mokiniai iš 1-4 klasių. Kaip ir kiekviename konkurse vieniems sekėsi geriau, kitiems šiek tiek prasčiau, tačiau visi mokiniai nusipelnė pagyrimo.
    Mokinius vertino direktoriaus įsakymu sudaryta vertinimo komisija: mokytoja metodininkė V. Baranauskienė,  mokytojos  D. Malkauskienė ir V. Strazdienė.
   Konkurso dalyvių pasirodymai buvo vertinami pagal šiuos kriterijus:
1. pasirinkto kūrinio atitikimas skaitovo amžiui, gyvenimo patirčiai;
2. skaitovo gebėjimas įtaigiu žodžiu, mintimi ir emocija veikti klausytojus;
3. skaitovo gebėjimas aiškiai ir suprantamai perteikti klausytojui pasirinkto kūrinio mintį;
4. skaitovo gebėjimas kalbėti garsiai, aiškiai, organiškai (natūraliai);
5. skaitovo kalbos kultūros kokybė (tartis, kirčiavimas);
6. skaitovo sceninė laikysena (apranga, stovėsena, kūno plastika). 
   Sveikiname progimnazijos meninio skaitymo konkurso 1-o etapo nugalėtojus: 
                  1-2 klasių grupėje: 
                      I vietaA. Mateikaitė (2 kl., D. Petraitienė),
                     II vietaG. Davleševičiūtė (2, V. V. Poškienė), 
                     III vietaM. M. Makovska (2, D. Bakienė).  
                 3-4 klasių grupėje: 
                      I vietaE. Šileikaitė (4 kl., K. Povilavičienė),
                     II vietaA. Jonikaitė (4 kl. , V. Tuganauskienė), 
                    III vietaU. Jankovskytė (3 kl, A. Pesliak), L. Šileikaitė (4 kl., K. Povilavičienė). 
     Prizinių vietų nugalėtojai apdovanoti diplomais ir įsimintinomis dovanėlėmis, o kiti dalyviai – padėkomis.
   Pirmų vietų nugalėtojai dalyvaus Vilniaus miesto pradinių klasių meninio skaitymo konkurso „Ant žodžio sparnų“  II etape, kuris vyks  lapkričio 29 d.  – Vilniaus Žėručio pradinėje mokykloje (II centre). 
 II etape – atrankiniame ture bus atrinkti du geriausi skaitovai į baigiamąjį Vilniaus miesto meninio skaitymo konkurso III etapą. 
     Linkime sėkmės tolesniame etape.
Atradimų dienos atradimai. Archeologiniai kasinėjimai
   Taigi, nutarėme persikelti į ateitį ir pabūti  XXII a. archeologais. Susipažinti, kaip žmonės XXI a. gyveno. Kasinėti nutarėme bet kokiu oru (kaip tyčia tą dieną ir lijo), pasirūpinę tinkama avalyne, lietpalčiais,  apsiginklavę kastuvais, kastuvėliais, daržo kauptukais. Išsiaiškinę archeologinio darbo specifiką, pasižiūrėję filmuką apie kasinėjimus, čiupę į rankas žemėlapį ir kastuvus, ieškojome kasinėjimo objekto – Spindulio piliavietės. Nuo valgyklos durų – 209 žingsniai į vakarus. Suradome piliavietę. Ir čia prasidėjo nevaldomas procesas. Penktokai kaip išbadėję ieškojo lobio. Nespėjo mokytojos (istorijos mokytoja V. Mozurienė ir tikybos mokytoja D.Bruzgienė) net patikslinti tyrinėjamos teritorijos ribų, kai vaikai puolė kasinėti kas kur papuola. Filmuko žiūrėjimas klasėje, kaip kruopščiai ir nuosekliai yra atliekami tyrinėjimai, nuėjo perniek. Visiems reikėjo radinių – čia ir dabar. Teritorija po “archeologų” kasinėjimų tarsi šernų išknistas bulvių laukas. Bet kokios emocijos ir džiaugsmas (!) radus lietuviškus centus, kokia nuostaba iš žemės gilumos ištraukus lygintuvą, kuris “dirba” be elektros arba visai paviršiuje radus Covid testo pakuotę ir greitai padarėme išvadą, kad XXI amžiaus mokiniai sirgo ir mokykloje buvo testuojami:). Radus kokį vertingesnį daiktą (istorijos mokytojai viskas buvo vertinga), iš karto pasipildavo klausimai “Ar galėsiu pasiimti namo?”. Teko aiškinti įstatymus apie mokesčių sumokėjimą. Žodžiu,  kasinėjome visi, bet laimikius radome  ne visi. (Vaikai, rodos ne visus ir radinius radome!) Nusiminusiems teko priminti, kad bet koks tyrinėjimas yra ilgas, kantrus ir kruopštus darbas. Šiek tiek sušalę, sušlapę, purvini, alkani (labiausiai alkiu skundėsi nieko neradę) grįžome į mokyklą aprašyti savo radinių. Reikėjo nustatyti daikto paskirtį, aprašyti jo išvaizdą, kam ir kada jis galėjo būti naudojamas. Tam pasitelkėme ir internetą. Visą archeologinį lobyną galite rasti mokyklos I aukšto fojė ir nuotraukų galerijoje. 
Refleksija.    
      “Archeologinių kasinėjimų diena man labai patiko. Buvo labai smalsu, ką ras kiti, ką iškasiu aš? Kasinėjant vis darėsi smalsiau ir smalsiau. Štai jau ir atradimas! Mano rankose archeologinio kasinėjimo rezultatas – XXI a. laikrodis”. Jūratė.     
      “Atradimų diena buvo labai smagi, daug išmokome, pvz. kasinėti, aprašyti daiktų amžių, pavadinimą, kam tas daiktas buvo naudojamas, kaip tas daiktas naudojamas šiandien”. Simonas.                   ”Mes su klasės draugais linksmai ir džiugiai ieškojome senovinių daiktų. Bekasinėjant mes pirmieji suradome Covid-19 testų dėžutę, supratome, kad čia jau pajudėjo rimtas darbas”. Adomas.               ”Dalyvaujant archeologiniuose kasinėjimuose mes su Deimante radome keturis daiktus. Labai apsidžiaugėme, kai radome senovinį lygintuvą, šakes, vaškinę žvakę, pultelį. Kai radome pultelį pagalvojome, kas jisai nuo mūsų klasės multimedijos. Labai patiko šita diena”. Lėja.     
        “Archeologiniuose kasinėjimuose man buvo labai linksma, nesvarbu, kad lijo lietus, bet suradome pilna daiktų! Radome žvakidę, monetų, labai seną grandinę. Buvo žiauriai linksma”. Miglė.
        “Archeologiniuose kasinėjimuose patiko, nors ir nieko neradau. Nors ir lijo, bet vis tiek labai patiko. Daug kas rado radinių. Buvo labai linksma”. Goda.
Kaip geriausia pažinti istoriją? Kada ji
labiausiai įsimintina?
Atsakymas vienas – tyrinėjant, analizuojant,
per savo asmeninę patirtį. Istorinį pažinimą
skatina smalsumas, noras pažiūrėti “pro rakto
skylutę”, o kaip ten žmonės gyveno “anais”
laikais, kaip rengėsi, kokius darbus, kokiais
įrankiais dirbo. Tie “anie” laikai šiandieniniam
vaikui gali būti labai neseniai. Ar dažnas matė
laidinį namų telefoną su atskiru rageliu ir
sukamu skaičių skydeliu ar senovinį lygintuvą,
veikiantį be elektros?
Atradimų dieną 5-oji “bė” klasė nėrė į
istorijos pažinimo gelmes. Visi pripažinome, kad geriausiai išmokstama patiems ką nors patiriant.
Kitaip sakant, patyriminis ugdymas yra vienas efektyviausių išmokimo būdų. Iš istorikų kalvės
galima priminti romėnų filosofo Cicerono (I a. pr. Kr.) mintį, kad “Istorija yra gyvenimo mokytoja”
(lot. Historia est magistra vitae).
Vilniaus ,,Spindulio“ progimnazijos 5– 8 klasių edukacinė ,,Atradimų diena“ pagal STEAM
Lapkričio 10 d. „Spindulio“ progimnazijoje vyko
STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos,
menų, matematikos) Atradimų diena. Išradingi
mokytojai pasiūlė pačias netikėčiausias veiklas,
kurių metu mokiniai kūrė, atrado, dalinosi,
bendradarbiavo ir tiesiog buvo drauge.
5a klasė mokiniai su technologijų mokytoja Agne
Kiselyte sujungė technologijas ir biologiją. Kadangi pasiruošti reikėjo iš anksto, gamtinių medžiagų –
lapų, kankorėžių, kaštonų – visi pririnko jau prieš mėnesį. Šįkart margaspalviai lapai įkūnijo skeleto
formas. Vėliau penktokai kūrė ekologišką spaudą. Pabaigoje visi žaidė domino ir kryžiukų-nuliukų
žaidimus, naudodamiesi gamtinėmis medžiagomis.
5b tądien tapo archeologais. Mokyklos direktorės bei istorijos mokytojos Vilijos Mozurienės ir
tikybos mokytojos Danos Bruzgienės dėka leidosi į ,,Spindulio” piliavietės archeologinius
kasinėjimus, apjungė istorijos ir technologijų pamokas, etnokultūrą. Rastas turtas nustebino:
mokiniai rado įvairiausių seniau naudotų daiktų, lygintuvą… Vėliau radinius eksponavo pirmojo
aukšto foje.
5c klasė, padedama anglų k. mokytojų Vilijos Baltruškienės ir Aušros Čioglienės, apjungė kalbas,
matematiką, technologijas ir kūrė knygas: mokėsi tiksliai pamatuoti ir tiesiai atkirpti, susiūti ir
suklijuoti. Visi džiaugėsi draugų kūrybiškumu ir gražiu dekoravimu. Gal „pasimatavę“ maketuotojo,
dizainerio, redaktoriaus bei dailininko profesijas vėliau kurią nors pasirinks patys.
6a klasė su fizinio lavinimo mokytojomis Rasa Buziene ir Alberta Byštautiene integravo savo
veikloje gamtos mokslus, inžineriją ir fizinį aktyvumą. Visi su užsidegimu sprendė kryžiažodį STEAM
tema, vėliau matavo kūno masės indeksą, savo pėdos ilgį, lygino mergaičių ir berniukų nueitų
žingsnių vidurkį, susipažino su širdies susitraukimo dažnio (ŠSD) tyrimu, dinamometru matavo
rankų jėgą. Šeštokams buvo smagu keisti veiklos vietas, todėl laikas prabėgo greitai.
6b klasės mokiniai gilinosi į Rubiko kubo istoriją, sužinojo įdomių faktų, pasiektų rekordų ir visa
informacija pasidalino pagamintuose plakatuose lietuvių ir rusų kalbomis. Su klasės vadove Laura
Daniškevičiene ir informacinių technologijų mokytoja Jolita Bačkiene žiūrėjo vaizdinę medžiagą,
kaip sudėlioti Rubiko kubą, išbandė visas technikas. Vėliau mokiniai braižė kubo išklotinę, ją perkėlė
į MS Word programą bei atspausdino. Apskaičiavę turimus kubus, juos klijavo į vieną didelį 4×4
dydžio Rubiko kubą.
6c klasė lietuvių kalbai ir muzikai suteikė naujų spalvų ir sakmėse įgarsino triukšmus. Iš pradžių
naudodami IT su lietuvių k. mokytoja Evelina Blaškiene supažindino su sakmės žanru. Vėliau į
komandas suskirstyti mokiniai pritaikė teorines žinias, turimas įžvalgas ir kūrė savitas sakmes. Buvo
labai smagu klausytis nuostabių istorijų apie pasaulio kilmę, gamtos reiškinių atsiradimą, o ir
žmogaus ir mitinių būtybių susidūrimo neišvengta. Su muzikos mokytoja Lina Gubanoviene
analizavo į elementarių buitinių daiktų sukuriamas garsus, televizijoje ir internete esamus
pavyzdžius. Kol lietuvių kalbos mokytoja konsultavo vienus mokinius, kaip raiškiai skaityti sakmę,
kiti su muzikos mokytoja įrašinėjo skaitomas sakmes ir jas lydinčius mokinių keliamus garsus.
7a ir 7c klasės lietuvių kalbą įtraukė į fizikos, matematikos, astronomijos, dailės, technologijų
pasaulį ir pasinėrė į planetų odisėją. Su lietuvių k. mokytoja Sonata Pušinskiene mokiniai prisiminė
A. de Sent Egziuperi „Mažajame Prince“ pagrindinio herojaus aplankytas planetas  ir diskutavo,
ieškojo sąsajų su šiandienos žmonių vertybėmis ir ydomis, žiūrėjo „Mokslo sriubos“ laidų ciklą  apie
planetas, astronautų kosmines odisėjas. Vėliau fizikos mokytojos Ramunės Goberienės
konsultuojami braižė, kirpo žvaigždes, tyrinėjo visatą, skaičiavo planetų atstumus Saulės sistemoje,
kūrė Paukščių Taką ir Žvaigždėlapį, piešė planetas. Dienos veiklų apibendrinimui septintokai
dalyvavo vizualinės kūrybos dirbtuvėse „Išskridau su šeima ir mažuoju princu“.
7b klasė su geografijos mokytoja Lina Mažukėle ir lietuvių k. mokytoja Neringa Kaselyte sujungę
geografiją, dailę, technologijas ir lietuvių kalbą atrado Afriką: vieni piešė ir spalvino didžiulius
žemyno kontūrus, žymėjo šiauriausius, piečiausius taškus, kiti naudodami IT kūrė afrikietiškus
komiksus, treti rinko informaciją apie vieną iš penkių komandai paskirtų šalių. Rinkdami tekstą
mokėsi raštvedybos pagrindų, o pristatinėdami darbus – viešojo kalbėjimo.
8a klasė su istorijos mokytoju Gyčiu Mockumi jungdami istoriją ir geografiją keliavo po
užsienietiškąją Lietuvą – Šveicariją, Madagaską, Indiją ir Kaukazą. Remdamiesi statistiniais
duomenimis, skaičiavo šiuos „vietinius užsieniečius“. Visus atradimus pavaizdavo sukurtame
žemėlapyje.
8b klasės mokiniai, padedami biologijos ir chemijos mokytojo Vadimo Pavlovo bei direktorės
pavaduotojos ir matematikos mokytojos Lilijos Simonaitienės, apjungė biologiją, chemiją ir
matematiką. Aštuntokai tyrė gliuteno ir nitratų kiekį įvairiuose produktuose. Deja, eksperimento
metu jų naudotos kolbos net išprotėjo, nes dėl didžiulio nitratų kiekio daugelis mūsų maisto
produktų – tarsi atominės bombos.
8c klasės mokiniai su anglų kalbos mokytojomis Renata Ziminskiene ir Emilija Petroniene su atliko
labai įdomų tiriamąjį darbą, kurio metu integravo chemijos, dailės ir technologijų dalykus. Supažinę
su saugaus darbo taisyklėmis ir darbo eiga aštuntokai ir mokytoja Renata kūrė eskizus „Rudens
spalvų“ tema. Mokytoja Emilija 6 spalvų pigmentais dažė medvilnę ir vilną. Mokiniai stebėjo
procesą, kurio metu baltas audinys ir siūlai įgauna gražius skirtingus atspalvius. Išdžiovinus naujai
atrastus audinius ir siūlus bei iškarpius formas, aštuntokai klijavo karštais klijais ant savo kuriamo
paveikslo, komponavo guašu dažytus kaštonus.
Atvira integruota gamtos ir žmogaus, technologijų pamoka „Ten, kur gyvena vabzdžiai“
Lapkričio 16 d. trečią pamoką į technologijų 110 kabinetą atėjo 5b klasės antros grupės mokiniai
ir du mokytojai. Vyko atvira integruota gamtos ir žmogaus, technologijų dalykų pamoka „Ten, kur
gyvena vabzdžiai“.
Pamokos pradžioje gamtos ir geografijos mokytoja Lina Mažukėlė pasakė pamokos uždavinius ir
temos aktualumą, paaiškino, kokios yra vabzdžių funkcijos ekosistemoje ir kas gyvena vabzdžių
„viešbutyje“. Mokiniai aktyviai atsakinėjo į mokytojos pateiktus klausimus ir puikiai nusiteikę
suskirstė į tris darbo grupes, o grupėje patys mokiniai pasirinko konkrečius darbus: medienos
pjovimą, skylių gręžimą medienoje, vinių kalimą namelio rėmuose.
Technologijų mokytojas Rolandas Matulevičius mokiniams priminė saugaus darbo taisykles ir
praktiškai pademonstravo kaip taisyklingai pjauti medį, išgręžti ilgas skyles medienos šerdyje,
pažymėtose namelio rėmo dalyse įkalti vinis, kurios reikalingos vielų pritvirtinimui.
Mokiniai praktinius darbus atliko ir ketvirtoje pamokoje: vyko puikus bendradarbiavimas darbo
grupėse, kai mokiniai vieni kitiems padėjo ir patarė, kaip geriau išgręžti skyles ar tiesiau prikalti
vinis. Pamokos metu buvo labai darbinga atmosfera: daug įrankių keliamo triukšmo, nes vyko
pjovimas, šlifavimas, vinių kalimas, skylių gręžimas su elektrinėmis gręžimo staklėmis.
Ketvirtos pamokos pabaigoje gamtos ir geografijos mokytoja apibendrino atliktus darbus:
pasidžiaugė įrengtu nameliu „viešbučiu“ vabzdžiams, mokiniai atsakė į mokytojos pateiktus
klausimus. Technologijų mokytojas išdalino įsivertinimo lapelius, kuriuose mokiniai įsivertino savo
atliktus darbus.
Pagaminti nameliai „viešbučiai“ vabzdžiams bus tobulinami: stogo dangos tvirtinimas, natūralių
gamtinių medžiagų tvirtinimas naudojant vielą. Visi mokinių pagaminti nameliai „viešbučiai“ bus
pastatyti progimnazijos teritorijoje.
Atvirą pamoką stebėjo progimnazijos direktorė Vilija Mozurienė, direktorės pavaduotoja ūkio
reikalams, specialioji pedagogė Daiva Čižikienė, pradinio ugdymo mokytoja Inesa Jančioraitė
Tichomirova, prancūzų kalbos mokytoja Alma Raudonienė.
Aplinkosaugos olimpiada „Energija be ribų”
Lapkričio 17 d. vyks Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada – apie atsinaujinančią energiją. Mūsų mokyklą atstovaus 7-8 klasių mokinių komanda. Už olimpiados vykdymą mokykloje atsakinga geografijos mokytoja Lina Mažukėlė.
 Technologijos – pažangos variklis, bet joms reikalinga energija, kuri nežalotų gamtos, negriautų ekosistemų, neturėtų neigiamo poveikio klimato kaitai. 
 Olimpiados temos apie klimato kaitos mažinimą, iškastinių išteklių naudojimo problematiką, pažangias technologijas tvariai energijai išgauti, o taip pat ir įvairioms elektronikos technologijoms reikalingus Žemės išteklius. Šių išteklių iššūkius sušvelnintų atsakingas elektronikos atliekų rūšiavimas, siekiant jas perdirbti ir sugrąžinti į gamybą žaliavų pavidalu. 
 Ši tematika neabejotinai svarbi, auklėjant jaunąją kartą, todėl Nacionalinės aplinkosaugos olimpiados tikslas – gilinti moksleivių žinias aplinkosaugos srityje.   
Atradimų STEAM diena
Šiemet progimnazijoje vyko atradimų diena
pasitelkiant STEAM veiklas. Jos tikslas – ugdyti
mokinių kūrybiškumą, domėjimąsi tiriamąja
veikla, gebėjimą taikyti teorines žinias,
mokymąsi bendradarbiaujant grupėje.
Mokiniai savo kūrybines idėjas galėjo
įgyvendinti pasirinkę įvairių sričių veiklas,
kuriant etno kaimą.
Visos dienos pamokos buvo integruotos:
matematika, pasaulio pažinimas, dailė ir
technologijos. Taip pat šiemet atradimų diena buvo stipriai susijusi su pilietiškumu, senosiomis
tradicijomis, tad vaikai kūrė etnografinį kaimą, naudodami ne tik kūrybą, bet ir inžineriją. Pirmų
klasių mokiniai kūrė tvoras ir tiltus, antrų ir trečių klasių mokiniai kūrė trobas, šulinius, ketvirtų
klasių mokiniai kūrė bokštus ir malūnus. Į kūrybinį procesą ir rezultatą kviečiame pasižvalgyti
nuotraukų galerijoje.
„Etno kaimas 2022“. Malūnai
   Atradimų diena – STEAM veikla 4b klasėje vyko lapkričio 10 dieną.  Mokiniai buvo pasiruošę iššūkiui – pasaulio pažinimo, matematikos, technologijų pamokose įgytas žinias pritaikyti praktiškai STEAM veikloje, mokantis integruotai. Tai smagus ugdymas, sužadinantis kūrybiškumą, vaizduotę, skatinantis bendravimo ir bendravimo įgūdžių ugdymąsi. Dalyvaudami STEAM veikloje vaikai: tobulina savo mąstymo įgūdžius, mokosi argumentuotai kalbėti, samprotauti, diskutuoti, sprendžia problemas, stiprina pasitikėjimo savimi jausmą. 

    Veiklos pradžioje mokiniai išsiaiškino, kas yra STEAM, koks yra šios dienos tikslas. Susipažino su vėjo bei vandens malūnais, kaip jie konstruojami.
    Netrukus ketvirtokai pradėjo darbą kaip architektai, dirbdami iš karto taikė gamtos mokslų, matematikos, inžinerijos, technologijų ir menų žinias. Mokiniai, naudodami Įvairias medžiagas, projektavo, kūrė, ieškojo inžinerinių sprendimų, dirbdami grupėse gamino malūną (vandens ar vėjo). Keletas akimirkų iš kūrybinio proceso nuotraukų galerijoje.
Veiklos planas 2022 m. lapkričio mėn.