Balandžio 19 d. vyko respublikinė praktinė konferencija „Vaiko kalba – vaiko pasaulis“.    Konferencijos tikslas – skatinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogus bendradarbiauti ir diskutuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymo temomis, skleisti gerąją pedagoginę patirtį ir keistis vertingomis idėjomis. 

  Konferencijos organizatoriai: Vilniaus lopšelis-darželis ,,Vieversys” ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas. Konferencijos rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyrius. 

  Vaikų kalbos raidai didžiulę įtaką daro pirmųjų gyvenimo metų patirtys, todėl pedagogo pareiga yra domėtis vaiko kalbos ugdymo inovacijomis, siekti užtikrinti kokybišką ugdymąsi kiekvienam vaikui pagal jo unikalius poreikius. Išlavėję vaiko kalbiniai gebėjimai teigiamai paveikia visas jo gyvenimo sritis: gebėjimą mokytis, santykius su kitais, akademinius pasiekimus ir santykį su savimi pačiu. Įtraukiojo ugdymo kontekste, įstaigos susiduria su vis didesne ugdytinių poreikių įvairove ir ieškodamos idėjų, kaip užtikrinti ugdymo kokybę, sukuria įdomių priemonių, metodų ir kt. Konferencija suteikia galimybę pasidalinti savo atradimais profesinėje bendruomenėje, aptarti galimas perspektyvas, išryškinti problemas, kurioms reikia ieškoti sprendimų. 

  Konferencijos moto amerikiečių romanistės, novelių rašytojos ir poetės Ellen Gilchrist žodžiai: „Mes gyvename savo kalbos lygmenyje: tik tai, ką gebame nusakyti, gebame įsivaizduoti, suprasti ar tyrinėti“.

   Konferencijoje dalyvavo pedagogai ir logopedai iš visos Lietuvos. Buvo pristatyti 21 pranešimas, kurie atspindėjo pedagogų praktinę patirtį, idėjas  bei rimtą požiūrį į vaikų kalbinių gebėjimų ugdymą.    Džiaugiuosi , kad turėjau galimybę pasidalinti savo patirtimi ir pristatyti konferencijos dalyviams projektinę veiklą  „ Mūsų senelių pasakos“. Šį projektą vykdau su priešmokyklinės grupės ugdytiniais jau ketvirtą kartą ir manau, kad jis padeda bendradarbiaujant su ugdytinių šeimomis sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui lavinti kalbinius gebėjimus ir ugdyti visavertę kalbą.

Projekto metu:

 - Dėmesys skiriamas taisyklingos, rišlios ir vaizdingos kalbos formavimui.

 -  Vaikai įgauna gebėjimą klausyti, girdėti ir išklausyti kitą.

 -  Ugdytiniai susipažįsta su raidėmis.

-  Suaktyvėja vaikų kalbiniai gebėjimai, kūrybiškumas, mąstymas, atmintis, fantazija bei saviraišką. – Plečiasi vaikų žodynas.

- Ugdytinių šeimos įsitraukia į vaikų kalbinių gebėjimų ugdymą, sustiprėja bendravimo  ryšis tarp tėvų ir vaikų.  

  Manau, kad projektinė veikla puikiai tinka ugdyti vaikų kalbinius gebėjimus, skatinti kalbos vystymąsi, plėsti jų žodyną. 

Konferencijos metu  pasisėmiau nemažai gerų idėjų, kurias tikrai taikysiu savo darbe.

    Balandžio 22 d. Kretingos Dvaro muziejaus Baltojoje salėje, išpuoštoje  gražiomis rankų darbo darytomis gėlėmis, kurios simbolizuoja mūsų vaikus, vyko respublikinė metodinė – praktinė konferencija „Mes skirtingi ir ypatingi, bet mes kartu“. Konferenciją organizavo – Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos bendruomenė, kuri susitelkė šiam gražiam ir prasmingam renginiui. Konferencijos tikslas – dalintis gerąja darbo patirtimi, idėjomis bei praktinėmis įžvalgomis apie ypatingų mokinių ugdymą ir pasirengimą įtraukiajam ugdymui.  Į šią konferenciją susirinko svečiai iš tolimiausių Lietuvos kampelių: Klaipėdos, Kretingos, Vilniaus, Panevėžio, Šilutės, Kauno, Telšių ir kt.

Konferencijoje pranešimus skaitė 14 pranešėjų iš Kretingos, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Savo patirtimi dalinosi vieno mokinio mama. Susirinkę dalyviai  tik patvirtina, kad konferencija reikalinga ne tik pedagogams, bet ir visai bendruomenei. Mus visus vienija siekis plėtoti atsakingą požiūrį į vaikų ugdymą ir kartu ieškoti sprendimų, padėsiančių tobulinti ugdymo procesą.

    Šioje konferencijoje skaičiau pranešimą “Inkliuzinio ugdymo realijos pradinio ugdymo kontekste”. 

 Aušra Simoniukštytė savo straipsnyje teigia  “Inkliuzinio ugdymo koncepcija reikalauja sukurti mokyklą visiems, bet tai padaryti, ne tiek integruojant įvairias mažumas į daugumos mokyklą, kiek formuojant iš principo naują, socialine ir kultūrine prasme įvairią mokyklą, kurios tikslas yra visavertis mokinių dalyvavimas ugdymo procese, atsižvelgiant į pačių mokinių poreikius ir galimybes, o nebendrus standartus”. 

     Savo pranešime pateikiau daug pavyzdžių, kaip sekasi klasėje dirbti su mokiniais. Kaip įvairių gabumų mokiniai dalyvauja projektinėse veiklose, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kokias mokymosi platformas naudojame pamokose, kaip vykdoma tarpdalykinė integracija, kaip savo sėkme džiaugiasi tiek aukštesnių, tiek žemesnių gabumų mokiniai.

   Visi išgirsti pranešimai buvo labai naudingi. Tiek logopedžių, tiek Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėjos, ugdymo mokslų magistrės  Vaidotos Vaišienės, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos direktorės Ievos Rukšienės, tiek įvairių dalykų mokytojos dalinosi savo patirtimi, metodais, kaip padėti siekti žinių aukštesnių ir žemesnių gabumų vaikams, kad visi patirtų sėkmę.

    Konferencijoje koncertavo Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės ugdytinė Patricija Stankutė ir padainavo dainelę ,,Zyzia uodas“. Ji šiemet su šia daina dalyvavo dainų dainelėje ir pelnė daug žiūrovų simpatijų, grojo garsi Klaipėdos smuikininkė ir šoko tautinių šokių kolektyvas.

    Žinios, naujovės, patirtis ir dalijimasis praktiniais patarimais labai  svarbu mokytojo darbe. Šiais laikais auga kitokie vaikai, pats laikas tapti kitokiais mokytojais.