Diskusija ,,Dalijimasis gerąja patirtimi, ugdant vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius”
Vilniaus „Spindulio“ progimnazija ir Vilniaus lopšelis-darželis „Medynėlis“ tęsia bendradarbiavimą,
siekiant nuoseklaus vaikų ugdymo nuo ikimokyklinio iki pradinio ugdymo. Kovo 4 d. abiejų įstaigų
atstovai – pedagogai susitiko „Spindulio“ progimnazijoje diskusijai „Dalijimasis gerąja patirtimi,
ugdant vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius“.
Pastebima, jog pastarąjį dešimtmetį vaikų kalba sparčiai skurdėja, pati kalba lėčiau įsisavinama,
sunkiau įgyjama kalbinių ir komunikacinių įgūdžių, silpnėja skaitymo įgūdžiai, iškyla sunkumų
suvokiant tekstą, prastėja teksto atpasakojimo kokybė ir mažėja domėjimasis pačiu skaitymu –
knyga.
Susitikimo metu priešmokyklinio ugdymo mokytoja Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė pristatė Vilniaus
miesto Karoliniškių mikrorajono priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo pasakojimo projekto –
tyrimo „Papasakosiu istoriją“ rezultatus. Apibendrinant priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo
pasakojimo struktūrą – rezultatai džiugina, dauguma vaikų savo pasakojimuose išlaiko trinarę
struktūrą ir geba atskleisti pagrindinę pasakojimo mintį. Analizuojant rišliojo pasakojimo kalbą,
išryškėjo kalbiniai sunkumai – skurdi daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių leksinė įvairovė,
trūksta kalbos vaizdingumo, sunku asmeniniame žodyne surasti skirtingų žodžių, apjungiančių
pasakojimą, pastebimi pasikartojimai.
Logopedė metodininkė Viktorija Merkelienė skaitė pranešimą apie tai, kokius kalbos, kalbėjimo ir
komunikacijos įgūdžius turėtų atitikti tipinės raidos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai.
Pradinių klasių mokytoja Vilma Tuganauskienė pristatė pirmos klasės lietuvių kalbos atnaujintą
programą ir įvardijo patiriamus sunkumus, pavyzdžiui, jog mokinys, atėjęs į pirmą klasę jau po
pirmojo – antrojo mėnesio turėtų gebėti gana sklandžiai skaityti arba, kad pateikti tekstai
vadovėliuose nėra parašyti tik didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis ir kt.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Jurga Mangevičienė, priešmokyklinio ugdymo mokytojos: Jolanta
Aydinoglu, Ilona Pinkevičienė, Vida Strazdienė, Gabrielė Žutautaitė pasidalijo veiklų, metodinių
priemonių pavyzdžiais, ugdančiais vaikų kalbinius įgūdžius, kuriuos taiko kasdieniniame ugdyme.
Aptariant, analizuojant ir dalijantis konkrečiomis įžvalgomis, pastebėjimais – visi diskusijoje
dalyvavę pedagogai (ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojos bei švietimo
pagalbos specialistai) vieningai pritarė nuomonei, jog norint pasiekti aukštesnių vaikų kalbinių
gebėjimų rezultatų – būtinas nuoseklus, vieningas ir bendradarbiavimu grįstas ugdymas.
3D spausdinimo technologijos dailės pamokose
3D spausdinimas – procesas, kurio metu nuosekliai klojant vieną ant kito plonyčius medžiagos sluoksnius skaitmeninis modelis paverčiamas fiziniu objektu. 
1B klasės dailės pamokai buvo sumodeliuotas rėmelis į kurį būtų galima įklijuoti vaikų paruoštą, iškirptą darbą. Sumodeliuota pakabinimo kilpelė, kurios dėka vaikai pynė pakabinimo virvutę. Tai kūrybinis ir įdomus užsiėmimas. 3D rėmelis gali suteikti gilesnį vaizdą, o mandalų klijavimas ir spalvinimas gali leisti vaikams išreikšti savo kūrybiškumą ir spalvų pasirinkimus. Puiki galimybė plėsti vaikų vaizduotę ir leisti jiems išreikšti save per meno procesą.
Keramikos dirbtuvėlės
Įpusėjus Pilietiškumo savaitei Vilniaus “Spindulio” progimnazijoje, šiandien priešmokyklinių
grupių vaikai aiškinosi, kas yra tautodailė? Įsiklausę į šį žodį, įžvalgiausi vaikai skubėjo paaiškinti, jog
tai tautos (liaudies) dailė. Vėliau būsimieji mokinukai sužinojo, kokios gali būti tautodailės rūšys:
kailiadirbystė, tekstilė, kalvystė, juvelyrika, medžio raižyba, pynimas ir daugelis kitų. Prisiminti
tautodailės rūšis vaikams paprasčiausia, susiejant jas su pagrindinėmis medžiagomis, iš kurių
gaminami kūriniai. Pavyzdžiui, medžio raižyba ir baldininkystė – amatai, naudojantys įvairias medžio
rūšis, kalvystės amate naudojama geležis, pynimas – amatas, naudojantis tvirtus augalų stiebus ir t.
t.
Šiandien “Spinduliukų” ir “Šypsenėlių” grupių vaikai išbandė keramikos amatą. Profesionali
keramikė Eglė Skrickė vedė vaikams edukaciją “Keramikos dirbtuvėlės”. Kiek krepšelių ir dubenėlių
buvo nulipdyta! – Kad tik per artėjančias Šv. Velykas tilptų visi margučiai.
Priešmokyklinio ugdymo mokytojos:
Ilona, Vida, Rasa, Gabrielė
Eilėraščiai spalvina vaiko pasaulį…
Eilėraščiai yra kaip muzika vaiko ausims – jie
sukuria įvairių emocijų ir jausmų pasaulį.
Nuostabūs vaizdiniai ir ryškios metaforos leidžia
vaikams įsitraukti į tekstą ir patirti įvairias emocijas,
nuo džiaugsmo iki liūdesio. Ši patirtis lavina jų
emocinį intelektą ir padeda suvokti, kad kiekviena
emocija yra verta jausmų ir suvokimo.
Labai džiugu, kad mūsų prieš mokyklinukai galėjo
dalyvauti labai šiltame renginyje „Aš ir Lietuva“ –
tai skaitovų festivalis, kurį organizavo Vilniaus l/d
„Medynėlis“. Festivalio tema buvo labai artima ir aktuali „Spindulio“ progimnazijos organizuotai
pilietiškumo savaitei skirtai Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti. „Šypsenėlių“ ir
„Spinduliukų“ klasių atstovai atsakingai ruošėsi mokydamiesi gražiausius eilėraščius skirtus mūsų
visų mylimai Lietuvai pagerbti. Festivalyje „Aš ir Lietuva“ su savo gražiausiais eilėraščiais pasirodė
„Ryto“ progimnazijos mažieji bei „Strazdelio“ l/d vaikai, taip pat ir festivalio šeimininkai
„Medynėlio“ vaikučiai. Renginyje vaikai turėjo galimybę sklandžiai išreikšti savo mintis ir jausmus
skirtus gimtajam kraštui, tobulindami savo kalbos įgūdžius, kurie bus naudingi visame jų gyvenime.
Jų spalvotos kalbos ir įdomūs siužetai leido vaikams pradėti suprasti, kaip gali atrodyti skirtingos
idėjos ir jausmai. Šie trumpi kūriniai leido vaikams pažinti naujus žodžius, konceptus ir emocijas.
Nauja aplinka ir sutikti nepažįstami žmonės įkvėpė dar didesnį norą pažinti supantį pasaulį, o
gautos atminimo dovanos suteikė ir nepamirštamų emocijų.
Bendradarbiaujame, kuriame ir komunikuojame
   Komunikavimo kompetencija suprantama kaip žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, kuri padeda žmogui suprasti ir veiksmingai perteikti kitiems kalba reiškiamą įvairų turinį – informaciją, mintis ir idėjas.
   Kalba – viena svarbiausių bendravimo priemonių, kalbinius gebėjimus turime nuolat ugdyti, ypač  mokykliniame amžiuje.  Turime nuolat skatinti mokinius komunikuoti, garsiai reikšti savo mintis, pristatyti savo idėjas.  
   1 c klasės mokiniai dažnai gauna užduočių, kurios skatina bendradarbiauti, kurti ir komunikuoti. Visuomeninio ugdymo pamokos metu mokiniai, dirbdami grupėse, turėjo paruošti trumpą pristatymą apie žiemą ir kitus metų laikus Lietuvoje. Pristatymas buvo adresuotas įsivaizduojamiems draugams egiptiečiams, kurie niekada nėra matę sniego. Kiekviena grupė pristatė vieną metų laiką. Vaikai nupiešė piešinius ir labai išsamiai papasakojo apie metų laikus Lietuvoje. Manau, kad išgirdę tokius pranešimus, draugai iš Egipto mielai aplankytų mūsų šalį, o ypač žiemą,  nes tai stebuklingas  metų laikas, kada  galima lipdyti sniego senius, čiuožti nuo kalniuko ir smagiai leisti laiką lauke. 
    Daugelis mokinių drovisi viešai kalbėti, o tokios užduotys, padeda jiems nugalėti  baimę, turtiną jų žodyną, skatina bendradarbiavimo įgūdžius, ugdo kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijas. 
Blynų puota
     Vasario 13 d. progimnazijos II aukšto pradinių klasių koridorius pakvipo vanile ir pienu… Smaližiai kvapais ir gardžiais Užgavėnių blynais džiaugėsi kone visą dieną. Susipažinę su saugiu instruktažu, pasiruošę savo gardžiausių blynų receptais dalinosi priešmokyklinukai ir 2 b, 2c klasės mokiniai. Dauguma mokinių pirmą kartą mušė kiaušinį, maišė tešlą ir patys savarankiškai kepė blynus. Antrokai viską atliko savarankiškai, integruodami į procesą matematines žinias. Jie susipažino su įvairiais matavimo tūriais, matavo mililitrus, gramus, tiksliai laikėsi recepto instrukcijų ir patys pasigamino blynams tešlą. Blynų gardumas buvo neapsakomo skonio – juk patys mokiniai juos gamino ir įvertino kaip geriausią dienos patirtį. 
Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos mokinių elgesio taisyklės
Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Nuo pat ryto mūsų progimnazijoje šurmuliuoja linksmų
persirengėlių būrys. Užgavėnės! Joms mokiniai pradėjo ruoštis jau
prieš gerą savaitę. Integruotų lietuvių kalbos, dailės ir technologijų,
muzikos, etninės kultūros pamokų metų mokiniai dalinosi žiniomis
apie Užgavėnių istoriją, tradicijas, valgius, stabus bei kaukes.
Klasėse skamba vaikų juokas, apžiūrimos pačių pasigamintos kaukės,
dainuojamos dainos ir, žinoma, netyla skanduotė – ,,Žiema, žiema,
bėk iš kiemo!“ Mokiniai su mokytojais lanko vieni kitus – vaišinasi ir
vaišina, kas padainuoja „Kepė boba blynus“, kas prašo „blynų ir
kavos“, kas saują saldainių dovanoja… Mokykla kvepia vanile,
obuoliais, uogiene…
Šiemet 4 b klasės mokiniai nusprendė prieš Užgavėnes pasidalinti
mėgstamiausių šeimose kepamų blynų receptais. Išmokę teisingai
užrašyti receptus ir darbo eigą, juos iliustravo. Ir kokių tik blynų
esama: „širdelių“, lietuviški lietiniai, blynai ,,kitaip“, obuolių sklindžiai,
lietiniai su šokoladu, su bananais…
Kviečiame užsukti ir pasivaišinti!
Kaip gimsta karpiniai?
Vasario 8d. 5c kl. mokiniai išsiruošė į menišką bei
kūrybiškumą skatinančią edukaciją „Kaip gimsta karpiniai?
“.
Edukacijos mokytoja, Vita, pasakojo, kad pas mus vis
populiarėjanti meno rūšis – karpiniai – Rytų šalyse turi
gilias tradicijas. Nuo senų laikų ją puoselėja kinai ir
japonai.
Pirmieji karpiniai atsirado maždaug prieš 2 000 metų.
Tais laikais jie buvo raižomi rėžtukais. Karpiniais
dažniausiai puošdavo langus, vazas, juos naudojo kuriant
siuvinėjimo raštus, atvirukus. Iš popieriaus kinai kurdavo įvairiausių formų gėles, egzotiškus
paukščius, drakonų atvaizdus, operų personažų kaukes, japonai karpydavo kraštovaizdžius, indai –
žmonių figūras teatro vaidinimams. Netrukus karpiniai ėmė puikuotis ir Europos didikų rūmuose.
Buvo karpomos ne tik gėlės ar gyvūnų figūros, bet ir garbingų žmonių atvaizdai.
Smagu buvo apžiūrėti dirbtuvių sienas, kurios nukabinėtos įmantriausiais karpiniais, raižiniais,
piešiniais. Šioje kūrybos oazėje 5c klasės mokiniai iš arčiau palietė tautodailės meno. Juos mokytoja
Vita supažindino su karpymo ir raižinių istorija, tematika, technika, suteikė galimybę patiems
išbandyti savo gebėjimus, kuriant atvirukus.
Po edukacijos mokiniai savo kūrybiniais atvirukais džiugino savo artimuosius.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo pasakojimo projektas “PAPASAKOSIU ISTORIJĄ”
Vaikų kalbos raida ir kokybė – visuomenei aktualus klausimas, į kurį stengiasi atsakyti lingvistai,
pedagogai, psichologai. Vis dažniau kalbama apie tai, kad suaugusiųjų ir – ypač – vaikų kalba per
pastarąjį dešimtmetį pastebimai skurdėja, lėčiau įsisavinama, sunkiau įgyjama kalbinių ir
komunikacinių įgūdžių. (Balčiūnienė I., Kalninytė A. Priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo
pasakojimo ypatybės, 2014).
Dėl prastėjančių vaikų kalbinių įgūdžių, Vilniaus ,,Spindulio“ progimnazijos priešmokyklinio
ugdymo mokytojos nusprendė pasinaudoti vienu iš klasikiniu, pusiau eksperimentiniu, lengvai
pritaikomu įvairioms tiriamųjų grupėms bei tyrimo tikslams metodu, naudojamu tyrinėjant vaikų
kalbą – rišliojo pasakojimo analize – ir, bendradarbiaujant su Vilniaus miesto Karoliniškių
mikrorajono ugdymo įstaigų pedagogais, ištirti priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo pasakojimo
įgūdžius.
Rišliojo pasakojimo projektas – tyrimas “Papasakosiu istoriją” vyks vasario mėnesį, o jam
pasibaigus – kovo 4 d. Vilniaus “Spindulio” progimnazijos, Vilniaus lopšelio-darželio “Medynėlis” ir
Vilniaus lopšelio-darželio “Šilelis” pedagogai susitiks diskusijai, tema – „Dalijimasis gerąja patirtimi,
ugdant vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius“, kurios metu aptars tyrimo rezultatus bei pasidalins vaikų
kalbinių ir komunikacinių įgūdžių lavinimui taikomų ugdymo formų pavyzdžiais, idėjomis bei
įžvalgomis.
Aukštesnių vaikų gebėjimų galime pasiekti bendradarbiaudami ir keliaudami kartu!
Projekto organizatorės:
priešmokyklinio ugdymo mokytojos Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė ir Gabrielė Žutautaitė