Mokyklos “Spindulio aikštėje” nuo vasario 6 d. iki vasario 20 d. vyksta
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio
minėjimui skirta 7A ir 8A klasių
mokinių darbų paroda “Stogastulpiai”.
Turbūt ne vienam teko matyti prie
mokyklų, miestų parkuose ar pakelėse
pastatytus medinius paminklus –
stulpus su stogeliais arba koplytėlėmis,
kryžius. Tokių paminklų esama ir
kapinėse, daugybė jų ir Kryžių kalne.
Tai – Lietuvos tradicijai būdingi kryždirbystės paminklai, 2001 m. įrašyti į
UNESCO skelbiamą žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų
sąrašą.
Stogastulpis – etnografinis su vienu ar keliais liaudiškais ornamentuotais
stogeliais, dengiančiais šventųjų statulėles ar kryžius. Sovietiniu
laikotarpiu kūrėjų ir užsakovų valia jis iš kultinio buvo tapęs pasaulietiniu:
po stogeliais nebeliko kryžių ir šventųjų. Juos pakeitė stilizuotos saulės,
vainikai, varpai, įvairiausios mitinės būtybės, karaliai, literatūros
personažai. Stogastulpiai gali būti priskiriami prie paminklinės arba
smulkiosios architektūros. Būna 3–8 m aukščio, keturkampis,
daugiakampis, apvalus, kartais profiliuotas. Prie jo 2 – 4 atramomis
tvirtinami įvairių pavidalų stogeliai. Ant viršutinio stogelio įtaisoma
ažūrinė, metalo kalybos būdu pagaminta viršūnė (saulutė), o po
stogeliais iš 1, 2 ar 4 pusių tvirtinamos medinės polichrominės
skulptūrėlės. Stogastulpiai pagal stogelių aukštį būna vieno, dviejų arba
trijų aukštų. Puošnesnių stogastulpių stogelių kraštai (kartais ir atramos, liemenys) būna gausiai
puošti kiaurapjūviais iš stilizuotų geometrinių, augalinių motyvų. Stogastulpiai statyti daugiausia
Žemaitijoje, rytų Aukštaitijoje, Dzūkijoje. Manoma, kad išsivystė iš nedidelių, 1–3 m aukščio,
antkapinių paminklų, panašių į krikštus, su sklastomis, kryžma arba be kryžmos.