Šeimos genealogijos schema – giminės medis

   Savotiška genealogijos kūrybos viršūnė – genealoginiai, arba kilmės, giminės medžiai, kurie glaustai ir labai vaizdžiai atspindėjo giminės istoriją, jos veiklą. Pirmieji genealoginiai medžiai Lietuvoje pasirodė XVII a. pradžioje, bet labiausiai paplito XVIII a. Tada kiekvienas, net smulkiausias bajoras siekė namuose pasikabinti savo garbingą genealoginį medį.






   
Tokiais garbingai kūriniais gali didžiuotis ir 2a klasės mokiniai. Mokiniai pristatė savo giminę, paminėjo retesnius šeimos narių vardus, pasakojo, kuo vertėsi jų seneliai, kokios buvo gausios senelių šeimos. Taip pat išvydome giminės herbą.      
   Džiaugiamės ugdydami mokinių supratimą apie šeimos kilmę ir didžiuojamės savo klasės istorija.  
Augame kartu su kristalais
    Artėjantis pavasaris, tai metas ne tik daigelių sodinimui. Atlikdami bandymus pasaulio pažinimo pamokoje su druska ir vandeniu pamatėme, kaip paprastai galime auginti kristalus.       
   Taip pat mūsų klasės draugas Vakaris pasidalino patirtimi, kaip jis užaugino šiuos kietuosius kūnus, sudarytus iš pasikartojančių tvarkingai išsidėsčiusių atomų ar molekulių.       
    





   Pasirodo, jog reikia pasigaminti tirštą druskos ir vandens mišinį ar substratą, ant kurio augs  kristalas. Tuomet pagaliuką apsukti vilnoniu siūlu, pakabinti virš indo su mišiniu ir laukti, laukti…kol, pagaliau, VALIOOO galime džiaugtis nuostabiai žėrinčiais kristalais!
Medalis Lietuvai
Priešmokyklinės grupės ,,Spinduliukai“
vasario 15 dieną kaip ir visi progimnazijos
mokiniai dalyvavo integruotoje pamokoje.
Pasipuošę lietuviška atributika apsilankė
mokykloje organizuojamoje parodoje ,,
Tarpukario Lietuvos leidiniai“, kur stebėjo,
vartė senovinius spaudinius, knygeles,
skaitė jų pavadinimus bei klausėsi
mokytojos Gailutės skaitomų knygelių
ištraukų. O parodoje ,,Vilniaus vaizdai medaliuose“ stebėjo ir stebėjosi medalių įvairove, atpažino
vaizduojamas miesto statinius, vietoves. Grįžusiems į grupę Deivido mamytė Ana pravedė
užsiėmimą iš molio ,,Medalis Lietuvai“. Mažieji ,,Spinduliukai“ pažintį su moliu pradėjo nuo
paprasčiausio – pirštais ir rankomis spausdami, maigydami, glostydami, kočiodami ir taip
susipažindami su molio savybėmis , struktūra, iki sunkesnio- kūrybingumo ir atidumo reikalaujančio
darbo. Vaikai gavo užduotį – nulipdyti medalį, skirtą Lietuvos 100 metų gimtadieniui. Smagu buvo
stebėti, kaip visi iki vieno pasinėrė į kūrybinį procesą ir džiaugėsi puikiu rezultatu. Po veiklos
surengėme medalių parodėlę, mergaitės mamytei Anai įteikė padėkos ir atminimo dovanėlę už
prasmingą ir gerų emocijų kupiną laiką.
Dėkojame ,,Spinduliukų“ tėveliams už iniciatyvas, nuoširdų bendravimą ir bendradarbiavimą!
3B klasės šešėlių teatras
   Šešėlių teatras – teatro rūšis, kurioje dominuoja šešėlių pagalba sukurtos meninės formos, veikėjai ir aplinkos motyvai.
     3B klasėje kiekvieną ankstyvą žiemos rytą, saulei dar nepatekėjus, mokiniai bando, improvizuoja, žaidžia šešėlių teatrą. Sudėję rankas ir jas apšvietę sienoje vaikai išvysta šešėlius: įvairius gyvūnus, paukščius ar net pabaisas.
  Puikus užsiėmimas ryto ir vakaro valandomis. Pabandykite ir Jūs. 
  Kaip sudėti rankas, kad gautumėt žvėrelius rasite tarp nuotraukų.
Užimtos pertraukos: pasiruošimas projektui “Lietuvos valstybės šimtmetis”
   3 B klasės mokiniai ilgai ir kantriai ruošėsi valstybės 100-mečio minėjimui mokykloje ir mieste. Visos pertraukos buvo suplanuotos ir užimtos ne žaidimais, o pasiruošimo darbais.
   Mokiniai  grupėmis rinko medžiagą apie žymius Lietuvos tarpukario žmones V. Kudirką, J. Basanavičių, S. Darių ir S. Girėną.
   Klasėje gaminome papuošimus su tautine simbolika: iš trispalvių juostų rišome kaspinus ir juos pritvirtindavome prie segtukų, kad galima būtų įsegti į drabužius.
  Klasę, koridorių papuošėme trispalviais vėjo malūnėliais. Pertraukų metu surišome 157 trispalvius kaspinus, kuriuos kabinome ant mokyklos tvoros.
    Lietuvos 100-mečio paminėjimui pasiruošėme puikiai!
Meilė motinai ir tėvynei arba Šv. Valentino diena kitaip
    Siūlome ir jums paskaityti ištraukas iš Šatrijos Raganos raštų apie meilę motinai ir tėvynei:
Kiekvienas žmogus turi motiną. Kiekvienas taipogi žino, kaip nesuskaitomai daug padaro ji savo vaikams: ji davė mums gyvastį, išpenėjo, išaugino; kol buvome silpni ir maži, nešiojo mus ant rankų; susirgus mums, nemiegojo per naktis prie mūsų lopšio; kol buvome kvailūs ir neišmanėliai, globėjo mus, saugodama nuo pikto; paaugus mums, mokino ir apsakinėjo apie Dievą. Bet apart tos motinos,  žmogus turi dar antrąją – tai žemė, kurioje užgimėme mes ir mūsų tėvai, yra tai – Tėvynė. Nuo tėvynės, kaip nuo motinos, turime viską: ir peną, ir apdarą, ir gyvenimus. Valgome duoną, išaugusią jos plačiuose laukuose; geriame vandenį, tekantį jos upelėse ir šaltiniuose; dėvime marškinius iš linų, kuriuos taipogi išaugino ta mūsų žemelė. 
    Jeigu tėvynė yra mūsų motina, tai suprantamas daiktas, jog turime ją kaip motiną mylėti. 
                                                           Ištraukos iš Šatrijos Ragana, Raštai, t. 3. Vilnius: Margi raštai, 2008.
 Vasario 14 d. 3 B klasėje prasidėjo neįprastai. Vaikai puošėsi širdelės formos akiniais, skaitėme Šatrijos Raganos “Pasikalbėjimus” apie meilę motinai ir tėvynei ir daug kalbėjome apie meilę.
Ką mylime? Kodėl mylime? Kaip mylime? Kaip parodome savo meilę?
Mokiniai diskutavo, dalinosi patirtimis ir savo asmeniniais išgyvenimais. Rašė savo mintis sąsiuviniuose, o mylimiausiam žmogui gamino širdeles.
Kelios mokinių mintys apie meilę: 
 Myliu savo nuostabią, gražuolę, nepakartojamą, darbščią mamą, kuri rūpinasi, myli mane labiau už viską pasaulyje. 
   Myliu mamą, tėtį ir tėvynę, nes čia gimiau ir kalbu lietuviškai.
   Myliu tėvynę, nes esu lietuvis ir čia gyvenu visą savo gyvenimą.
   Myliu mamą, nes ji darbšti, visada gamina man pietus, rūpinasi manimi.
    Myliu savo šeimą ir tėvynę, ir man čia gera gyventi.
Mes nulipdėm Sniego Senį
Nors žiema jau įpusėjo, bet vis dar
nelepina sniego gausa. Kasdien vaikai
labai laukia ir džiaugiasi iškritusiu
sniegu ir skuba pasinaudoti žiemos
teikiančiais malonumais. Todėl
priešmokyklinių grupių ugdytiniai su
džiaugsmu priėmė kvietimą dalyvauti
mokyklos organizuojamoje Žiemos
sporto šventėje. Viena smagiausių
žiemos pramogų lauke – sniego Senio
Besmegenio lipdymas! Šie personažai
tokie mieli ir gražūs, kad negalėjome
atsispirti pagundai nulipdyti savo
sniego žmogeliukus. Ir taip riedulys
prie riedulio, gniūžtė prie gniūžtės ir
pastatėme sniego Senių Besmegenių šeimynas. Vieni rinko šakeles, kankoriežius akims, plaukams,
burnai, kiti tvirtino rankas, kojas, treti piešė akis, sagas, rausvino žandus. Kūrybos procesas toks
malonus, kad vis norėjosi Besmegenį papuošti kuo įvairesnėmis detalėmis. Berniukai, padedami
Leonardo tėvelio Aleksandro sugalvojo ir namus žmogeliukams pastatyti. Žiemos pramoga prabėgo
labai greit, vaikų skruostukai paraudo, nusispalvino džiaugsmu, skaidriomis emocijomis. Visi vaikai
vieningai nutarė, jog Senio Besmegenio statymas yra smagus darbas, kadangi atliekamas drauge su
kitais vaikais, be to labai sveikas, nes buvimas gryname ore stiprina ir grūdina sveikatą. Sulaukėme
susidomėjimo ir pagyrimo ovacijų iš vyresnių moksleivių, tėvelių, pedagogų. Patys ištvermingiausi
Seniai Besmegeniai buvo papuošti Lietuvos vėliavos spalvų kaspinais.
Paroda “Stogastulpiai”
Mokyklos “Spindulio aikštėje” nuo vasario 6 d. iki vasario 20 d. vyksta
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio
minėjimui skirta 7A ir 8A klasių
mokinių darbų paroda “Stogastulpiai”.
Turbūt ne vienam teko matyti prie
mokyklų, miestų parkuose ar pakelėse
pastatytus medinius paminklus –
stulpus su stogeliais arba koplytėlėmis,
kryžius. Tokių paminklų esama ir
kapinėse, daugybė jų ir Kryžių kalne.
Tai – Lietuvos tradicijai būdingi kryždirbystės paminklai, 2001 m. įrašyti į
UNESCO skelbiamą žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų
sąrašą.
Stogastulpis – etnografinis su vienu ar keliais liaudiškais ornamentuotais
stogeliais, dengiančiais šventųjų statulėles ar kryžius. Sovietiniu
laikotarpiu kūrėjų ir užsakovų valia jis iš kultinio buvo tapęs pasaulietiniu:
po stogeliais nebeliko kryžių ir šventųjų. Juos pakeitė stilizuotos saulės,
vainikai, varpai, įvairiausios mitinės būtybės, karaliai, literatūros
personažai. Stogastulpiai gali būti priskiriami prie paminklinės arba
smulkiosios architektūros. Būna 3–8 m aukščio, keturkampis,
daugiakampis, apvalus, kartais profiliuotas. Prie jo 2 – 4 atramomis
tvirtinami įvairių pavidalų stogeliai. Ant viršutinio stogelio įtaisoma
ažūrinė, metalo kalybos būdu pagaminta viršūnė (saulutė), o po
stogeliais iš 1, 2 ar 4 pusių tvirtinamos medinės polichrominės
skulptūrėlės. Stogastulpiai pagal stogelių aukštį būna vieno, dviejų arba
trijų aukštų. Puošnesnių stogastulpių stogelių kraštai (kartais ir atramos, liemenys) būna gausiai
puošti kiaurapjūviais iš stilizuotų geometrinių, augalinių motyvų. Stogastulpiai statyti daugiausia
Žemaitijoje, rytų Aukštaitijoje, Dzūkijoje. Manoma, kad išsivystė iš nedidelių, 1–3 m aukščio,
antkapinių paminklų, panašių į krikštus, su sklastomis, kryžma arba be kryžmos.
Povandeninė istorija akvariume
Mūsų mokyklos priešmokyklinukai “ Pelėdžiukų” grupės vaikai laiko veltui neleidžia. Ugdymo metu
kartu su vaikais daug kalbėjome apie žuvis, jų įvairovę, gyvenimo būdą, mitybą. Vaikai piešė,
spalvino, karpė žuvytes. Skaitėme K. Kasperavičiaus istoriją “Povandeninė istorija”. Žinių įtvirtinimui
nutarėme pasigaminti savo akvariumą, kuriame apgyvendinome savo žuvytes, papuošdami jų
namelius: kriauklėmis, akmenukais, įvairiais savo kūrybos karpiniais.
Mano gerosios savybės
 Džiugu, kad 2 a klasę galime papuošti “Gerosiomis savybėmis”. Prieš savaitę mokyklos socialinė pedagogė Lina bendravo su 2 a klasės mokiniais ir sukūrė projektinį darbą “Mano gerosios savybės”. Projektinio darbo tikslas buvo puoselėti vaikų draugiškumą. Mokiniai rašydami savo vardą papuošė jį ne tik spalvingais raštais, bet ir būdvardžiais, atskleidžiančiais savo asmenybės bruožus, taip pat teigiamomis savybėmis klasės draugai papildė vieni kitų vardus.