2022 m. gruodžio 29 d. progimnazijos mokytojai dalyvavo seminare “Mikroklimatas. Kas čia apie mus?”. Seminarą vedė  ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų mokyklos mokymo programų vadovė, konsultantė Birutė Ruplytė.

    Seminaro metu išsikėlėme du uždavinius – pirma, išanalizuoti 2022 m. atlikto mikroklimato tyrimo vertinimą, palyginti jo duomenis su 2021 m. atliktu tyrimu bei antra, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti gerinant progimnazijos mikroklimatą. Tyrimus atliko MB “Saugi darbo vieta”, apklausoje anonimiškai dalyvavo 36 mokytojai, kurie atsakė į 21 klausimą (keletas atsakymų diagramų pristatyta nuotraukų galerijoje).  Lektorė B. Ruplytė pristatė tyrimo išvadas bei rekomendacijas. Bendri tyrimo duomenys mokytojus ir mokyklos vadovus nudžiugino. Visi tiriamieji rodikliai neturėjo didelio nuokrypio nuo normos. Išryškėjo kelios probleminės vietos, į kurias, vykdant darbo procesus, ateityje reikia atsižvelgti ir stengtis pakeisti arba pagerinti. Mokytojai, susipažinę su tyrimo rezultatais, pasidaliję į penkias darbo grupes, bandė atsakyti į klausimus: Ką mums sako tyrimų rezultatai? Kaip mes galvojame, veikiame, jaučiamės? Ką mes galime ir turime padaryti su tuo? Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti? Bendrose grupių diskusijose išsikristalizavo kelios mintys – tyrimų rezultatai yra geri, tačiau reikia daugiau bendrauti ir bendradarbiauti, išsisakyti bei išklausyti kitą nuomonę, ieškoti kompromisų, o svarbiausia mintis, nuskambėjusi seminare – mokytojai myli savo darbą.

  Antroje seminaro dalyje ISM lektorė pristatė pokyčių būtinybę ir mūsų reakciją į juos, diskutavome, kodėl bijome/nebijome pokyčių, ką prarandame su pokyčiais (saugumo jausmą, žinojimą, stabilumą, įpročius, vertingumą), kaip įveikti priešiškumą pokyčiams, įvardino tris pasipriešinimo pokyčiams lygius: kultūrinį (čia neveiks), asmeninį (kas man iš to?), intelektinį (nesuprantu). Pasak B. Ruplytės,  ne taip seniai pagrindinė siekiamybė buvo užtikrinti organizacijoje stabilumą ir radikalių pokyčių pasitaikydavo retai, tačiau šiandien organizacijos veikia ne tik reaguodamos į pokyčius, bet ir juos inicijuodamos bei valdydamos, nes šiandien stabilumas išlaikomas būtent pokyčių pagalba. 

 Ačiū gerbiamai lektorei B. Ruplytei už mikroklimato tyrimo pristatymą, išsakytas mintis ir padrąsinimą, kuriant bendraujančią ir besimokančią organizaciją.

  2023 m. sausio 4-5 d. progimnazijoje vyko aštuntoji Mokytojų sueiga-konferencija “Gerosios patirties sklaida”. Šešiolika įvairių dalykų mokytojų ir specialistų (7 pradinių kl. ir 9 dalykų mokytojai) skaitė pranešimus apie geriausias, įdomiausias savo veiklų, pamokų patirtis, dalinosi pavyzdžiais, patarimais iš mokyklinio gyvenimo, pasakojo rimtus ir linksmus nutikimus pamokose. Dvi dienas klausėmės labai profesionalių šiuolaikiškų pranešimų bei praktinių mokymų. Norėtųsi  išskirti  pagrindines pranešimuose dominavusias temas: dalykinė integracija, klasių mikroklimatas, mokinių motyvacija, ukrainiečių mokymas, skaitymo ypatumai lietuvių ir anglų k. pamokose, skaitmeninių priemonių bei įrankių naudojimas. Daug dėmesio ir diskusijų sukėlė Lietuvos ir Anglijos mokyklų, jų mokinių ir mokytojų santykių palyginimai. Pranešimus paįvairindavo praktinės užduotys, jų netrūko abejose dienose (“išmaniosios grindys”, apskaičiavimai, kiek kofeino mokytojai suvartoja kasdien, “masažinis traukinukas” ir kt.). 

   Manau, kiekvienas mokytojas pasisėmė patirties iš kiekvieno pranešimo, kai kurie mintyse pasitikrino “ir aš taip darau”, išgirdo labai naudingų patarimų ir kilo begalė minčių, kaip keisti, įvairinti mokymo procesą, kaip tiesti tiltus gilesnei dalykinei integracijai, kaip padėti mokiniams mokytis. Tai pats geriausias kvalifikacijos kėlimo būdas, kai mokomės vieni iš kitų – mokytojai mokytojams.

   Liaudies išmintis byloja: “Norint kažką gauti – iš pradžių reikia duoti”. Taigi, vieni daug davė, kiti daug gavo. Tęsinio tikimės jau kitoje mokytojų konferencijoje. Ačiū visiems už įdomius, brandžius pranešimus. Geros kūrybinės kloties 2023 metais!

      Refleksija.

    “Mes, kaip ir daugelis mokytojų, prasidėjus naujiems metams sudarome naujus veiksmų planus, kaip gerinti ugdymo kokybę. Mokytojų sueigos metu išgirdome bendrą veiksmų planą, užkoduotą mokytojų pranešimuose: susitarimai, mokytis pačiam, išankstinis pasirengimas, pasitelkimas tinkamų priemonių darbui, veikti, nebijoti klysti, pagalba, gebėti susisteminti ir reflektuoti, organizuoti patyriminį ugdymą, ugdymą per žaidimus, projektinė veikla, aukšta motyvacija – udymo(si) sėkmė, būti empatiškiems ir svarbiausias virsmas – mokytojas yra mentorius. Mokytojas ne moko, o padeda mokiniams mokytis”, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Petrikienė.

                                   Pranešimų temos ir akimirkos iš jų – nuotraukų galerijoje.

Technologinė kūryba skinasi kelią į pamokas

 Balandžio 19 d. vyko respublikinė praktinė konferencija „Vaiko kalba – vaiko pasaulis“.    Konferencijos tikslas – skatinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogus bendradarbiauti ir diskutuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymo temomis, skleisti gerąją pedagoginę patirtį ir keistis vertingomis idėjomis. 

  Konferencijos organizatoriai: Vilniaus lopšelis-darželis ,,Vieversys” ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas. Konferencijos rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyrius. 

  Vaikų kalbos raidai didžiulę įtaką daro pirmųjų gyvenimo metų patirtys, todėl pedagogo pareiga yra domėtis vaiko kalbos ugdymo inovacijomis, siekti užtikrinti kokybišką ugdymąsi kiekvienam vaikui pagal jo unikalius poreikius. Išlavėję vaiko kalbiniai gebėjimai teigiamai paveikia visas jo gyvenimo sritis: gebėjimą mokytis, santykius su kitais, akademinius pasiekimus ir santykį su savimi pačiu. Įtraukiojo ugdymo kontekste, įstaigos susiduria su vis didesne ugdytinių poreikių įvairove ir ieškodamos idėjų, kaip užtikrinti ugdymo kokybę, sukuria įdomių priemonių, metodų ir kt. Konferencija suteikia galimybę pasidalinti savo atradimais profesinėje bendruomenėje, aptarti galimas perspektyvas, išryškinti problemas, kurioms reikia ieškoti sprendimų. 

  Konferencijos moto amerikiečių romanistės, novelių rašytojos ir poetės Ellen Gilchrist žodžiai: „Mes gyvename savo kalbos lygmenyje: tik tai, ką gebame nusakyti, gebame įsivaizduoti, suprasti ar tyrinėti“.

   Konferencijoje dalyvavo pedagogai ir logopedai iš visos Lietuvos. Buvo pristatyti 21 pranešimas, kurie atspindėjo pedagogų praktinę patirtį, idėjas  bei rimtą požiūrį į vaikų kalbinių gebėjimų ugdymą.    Džiaugiuosi , kad turėjau galimybę pasidalinti savo patirtimi ir pristatyti konferencijos dalyviams projektinę veiklą  „ Mūsų senelių pasakos“. Šį projektą vykdau su priešmokyklinės grupės ugdytiniais jau ketvirtą kartą ir manau, kad jis padeda bendradarbiaujant su ugdytinių šeimomis sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui lavinti kalbinius gebėjimus ir ugdyti visavertę kalbą.

Projekto metu:

 - Dėmesys skiriamas taisyklingos, rišlios ir vaizdingos kalbos formavimui.

 -  Vaikai įgauna gebėjimą klausyti, girdėti ir išklausyti kitą.

 -  Ugdytiniai susipažįsta su raidėmis.

-  Suaktyvėja vaikų kalbiniai gebėjimai, kūrybiškumas, mąstymas, atmintis, fantazija bei saviraišką. – Plečiasi vaikų žodynas.

- Ugdytinių šeimos įsitraukia į vaikų kalbinių gebėjimų ugdymą, sustiprėja bendravimo  ryšis tarp tėvų ir vaikų.  

  Manau, kad projektinė veikla puikiai tinka ugdyti vaikų kalbinius gebėjimus, skatinti kalbos vystymąsi, plėsti jų žodyną. 

Konferencijos metu  pasisėmiau nemažai gerų idėjų, kurias tikrai taikysiu savo darbe.