Medžio darbų būrelio mokinių veikla
Medžių darbų būrelį po pamokų lanko  5 – 8 klasių mokiniai. Būrelį lanko tie mokiniai, kurie po pamokų turi polinkį kūrybiškai gaminti įvairius ir sudėtingus dirbinius. Tai yra galimybė mokiniams papildomai įtvirtinti technologinių gebėjimų įgūdžius. 5 ir 6 klasių mokiniai modeliuoja ir konstruoja burinius laivus. 7 ir 8 klasių mokiniai ruošiasi dalyvauti Vilniaus miesto mokytojų ir mokinių kūrybinių darbų parodoje „Vilnius – mano miestas“. Šia paroda siekiama pagilinti žinias apie Vilniaus miesto istoriją, puoselėti kultūrinį ir meninį palikimą, ugdyti kūrybinį mąstymą. Mokiniai rinkosi įvairias meninės išraiškos formas, gaminius puošė šiuolaikiškomis formomis. Šis projektas skatina mokinius realizuoti savo gebėjimus, ugdyti estetinę ir kultūrinę kompetenciją.   
Paroda vyks gruodžio 14 d. – sausio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės II aukšto ekspozicijų salėje, kurioje bus eksponuojami gražiausi medžio darbų būrelio mokinių kūrybiniai darbai.
Pyragų diena. Kas tai ?
Šiemet prie šios akcijos prisijungė 6a ir 7b klasių mokiniai. Tikimės, kad kitais bus didesnė mokinių gretos. Kvietėme ragauti ir aukoti. Geriausia tai, kad surinktus pinigus, kuriuos gavome už pyragus, keksiukus (o jų tikrai buvo daug) prisidėsime prie vaikų svajonių išsipildymo, pervesdami  ,,Išsipildymo akcijai“. Tai ne vien pagalba gyvenimo nuskriaustiems, bet ir laiminga diena norintiems skanėsto, kurio niekaip neranda mūsų valgykloje. Sakyčiau nebuvo nė vieno, kuris nepraėjo pro mūsų ,,skanų“ stalą. 
 Dėkojame mokytojoms, mokiniams, kad įsigijo skanumynų. 
                                                                                                                        6a klasės mokinė Kamilė Siliūtė
Pasauliniame aukojimo reitinge „Charities Aid Foundation“ Lietuva – 137 iš 139 šalių. Mažiau aukojama, padedama nelaimės ištiktiems arba savanoriaujama tik Kinijoje ir Jemene. Mūsų šalis nukrito per 13 pozicijų ir atsidūrė trečia nuo galo, Latvija nusileido 18 vietų žemiau, o Estija, pakilusi per 18 pozicijų, išsiveržė į priekį. Pirmoje vietoje pagal aukojimą atsidūręs Mianmaras (91 proc. šios šalies gyventojų teigė, kad užsiima labdara viena ar kita forma) sugriovė stereotipą, kad aukojimas priklauso nuo šalies išsivystymo. Turtingoji Norvegija – ne pirma, nors pirmame dešimtuke. 
Šaltinis:
https://www.lzinios.lt/lzinios/Lietuva/aukojimas-ir-labdara-dar-nera-lietuviska-tradicija/250747 © Lietuvos žinios
6a klasės auklėtoja, geografijos mokytoja Lina Mažukėlė
Turbūt mažai kam žinoma, kad lapkričio 6-ąją minima Pyragų diena. 
Šia iniciatyva įstaigų darbuotojai, moksleiviai, studentai ir tiesiog geros valios žmonės 
yra kviečiami iškepti pyragą. 
Tai kodėl mums to nepadarius ,,Spindulio“ progimnazijoje? 
Kūrybinis projektas „Konstrukcija – žvakidė“ 6B klasėje
Spalio ir lapkričio mėnesiais 6 B klasės mokiniai
technologijų pamokose vykdė projektą „Konstrukcija –
žvakidė“. Tai kūrybinis projektas, kuris mokiniams
sudaro prielaidas kūrybiškai atlikti technologijų
mokytojo paskirtas užduotis.
Darbo tikslas yra pagaminti konstrukciją – žvakidę iš
keturių sienų papuošiant veido dalių fragmentais.
Mokiniai turėjo tiksliai išpjauti keturias plokštumas ir
dugną. Su gręžimo staklėmis reikėjo tam tikrose vietose
išgręžti skyles, kad su siaurapjūkliu išpjauti papuošimus.
Mokiniai nupiešė ir išpjovė įvairių nuotaikų veidus:
linksmus, liūdnus, nustebusius ir kitus! Po to reikėjo atlikti išpjautų detalių apdailą: nušlifuoti
plokštumas ir briaunas su šlifavimo kaladėlėmis. Linksmiausia ir įdomiausia šio darbo dalis buvo
detalių spalvinimas ir džiovinimas! Visi 6B klasės mokiniai pagamino skirtingas, įdomias,
nuotaikingas konstrukcijas – žvakides!
Suoliukų dekoravimo vakarai mokykloje
Kviečiame į suoliukų dekoravimo vakarus mokykloje,
 trečiadieniais 
nuo 18 val. 
Išbandysime naujas dekoravimo dažais technologijas.
Susitikimo vieta “Spindulio Novatorijas” laboratorijoj.
Vilniaus pažinimo dienos
2018-10-26 „Spindulio“ progimnazijoje – Vilniaus pažinimo diena. 3c klasės mokiniai vyko į VU Botanikos sodą. Pagal gidės nupasakotą augalo apibūdinimą, vaikai turėjo šį augalą  surasti. Išsiaiškino, kokiu būdu dauginasi šis augalas, iš kokios šalies buvo atvežtas į Botanikos sodą, sužinojo, kad čia auga 10.000 įvairių rūšių augalų. Apsilankėme rododendryne, kaktusinių augalų oazėje, rinkom augalų sėklas, grožėjomės dekoratyvinių kopūstų kolekcija, vaistiniais ir vis dar tebežydinčiais augalais. Gėrėjomės rudenėjančia gamta, atsidūrėme nepaprastoje gryno oro, tylos ir ramybės saloje. Gerai pailsėjome, patyrėme malonių įspūdžių.
Lapkričio mėn. veiklos planas
Matematika ketvirtokų kūryboje
Nustatėme projekto taisykles (kaip gi matematika be taisyklių), pakartojome geometrines sąvokas ir leidomės užvaldomi matematinio mąstymo bei fantazijų. Kvadratas, stačiakampis, apskritimas, skritulys, kampas, kraštinė, ilgis, plotis, centras, spindulys, skersmuo, perimetras, plotas, planas, ilgio matai. Visa tai turėjo “atsirasti” kambario projekte. 
Pasyvių stebėtojų ir žiūrovų nebuvo. Braižėme, mąstėme, skaičiavome, samprotavome visi. Aktyvumas buvo beribis. Ir klasės lentoje, ir baltuose lapuose vienas paskui kitą “dėliojosi” keturkampiai, apskritimai, atkarpos, t.y. langai, durys, spintos, lovos, stalai, kėdės, kilimai ir kiti labai svarbūs kambario interjero elementai. Reikėjo apgalvoti tiek poilsio, tiek darbo zonas. Ar lango dydis netrukdys pastatyti spintą šalia lovos? Ar bus vieta pažaisti su draugu? Ar televizorius nebus per arti darbo stalo? Išmatavome sienų, baldų ilgius, apskaičiavome perimetrus ir plotus, prisiminėme įvairiausius ilgio matavimo vienetus, įtvirtinome braižymo skriestuvu ir liniuote įgūdžius. 
Mastelio nesilaikėme, nežinome dar šios sąvokos. Tikslas mūsų buvo kitas – pažinti matematiką naudojant realaus pasaulio/gyvenimo/buities kontekstą, išmokti taikyti geometrines sąvokas, taisykles praktikoje per kūrybinį procesą. Didžiuodamasi savo ketvirtokais drąsiai teigiu, kad šį tikslą pasiekti mums pavyko. Gal vieniems silpniau, kitiems stipriau, bet kiekvienam pavyko individualiai pagal jo paties gebėjimus. Geriausi ir pagal visas taisykles atlikti darbai buvo iškabinti visų klasės draugų peržiūrai bei geriausio projekto išrinkimui. Vyko balsavimas. Ir labai džiugu, kad balsavimas buvo ne dėl “draugystės”, bet dėl “profesionalumo”. Įvertinti objektyviai išmokome! 
Nugalėtojai išrinkti, šokoladai įteikti, rankos paspaustos! 
O man, mokytojai, didžiausia šios pamokos vertė – pasakyti vieno mano judraus mokinuko žodžiai: 
“Pasirodo, matematika iš tikrųjų būna reikalinga!” :)
Projektas “Mano svajonių kambarys”
Ar lengva matematiką paversti kūryba?
Į šį klausimą bandėme atsakyti kartu su 4b ir 4c klasės
mokiniais jų eilinėje matematikos pamokoje. O gal ir ne
eilinėje, hmm… Mat tą dieną, tą matematikos pamoką ant
stalų gulėjo ne vadovėliai, pratybos, sąsiuviniai langeliais.
Aplinką ir matematinę nuotaiką kūrėme kitaip.
Pasiklojome pačius didžiausius piešimo lapus, į rankas
pasiėmėme smailiai nudrožtus pieštukus, liniuotes,
skriestuvus ir leidomės į kūrybinį procesą – “Mano svajonių
kambario projektas”.
Valdovo karūna
Spalio 26 d. progimnazijoje vyko integruotos pamokos tema „Vilniaus
pažinimo diena“. 1 b klasės mokiniai vyko į Valdovų rūmų edukacinį
užsiėmimą „Valdovo karūna“. Mokiniai susipažino su valdovų valdžios
ženklais, išskirdami didelį dėmesį valdovo karūnai. Matė, kokio tipo
karūnas nešiojo mūsų šalies valdovai ir valdovės. Užduodami rūpimus
klausimus, sužinojo, kuo skiriasi valdovas nuo pavaldinių, kodėl karūna
būtent tokios formos ir kodėl ji buvo
gaminama iš aukso ir puošiama raudonu
audiniu bei brangakmeniais.
Mokiniams Valdovų rūmai ir valdovų
atributai (sostas, skeptras, karūna)
padarė didelį įspūdį. Vainikuodami
žingeidžią dieną, mokiniai iš modelino patys pasigamino pakabuką su
karūnos atvaizdu.
4b kelionė į LDK amatų dirbtuves
Paskutinę dieną prieš rudens atostogas 4B klasės mokiniai į mokyklą rinkosi linksmi ir atsipalaidavę. Kai kurie, žinoma. Kitiems ši diena rodėsi rimta. Įsivaizduokite, kaip ir man, naujai mokinių auklėtojai Sonatai Grėbliūnaitei – mat pirmą kartą visi kartu turėjome iškeliauti į kelionę. Ir ne bet kokią – edukacinę!  Pasikalbėję apie saugaus elgesio taisykles, greitai atlikome apklausą – kas ta edukacija? Ko mums iš jos tikėtis? Ko edukacijai tikėtis iš mūsų? Mokiniai klausė, ar edukacija kaip nors susijusi su virtualia mokymosi aplinka EDUKA? Nutarėme tiesiog keliauti ir viską išsiaiškinti, o į šį nuotykį pasikvietėme ir istorijos mokytoją, bibliotekininkę Neringą Vaitiekūnienę.
O peržengę dirbtuvių slenkstį nuostabos ir šypsenų radome su kaupu. Pasirodo, tokiose dirbtuvėse įvairiausius amatus žmonės dirbo dar prieš kelis šimtus metų – senovinėmis staklėmis rišo ir spaudė knygas, gamino juvelyrinius dirbinius iš odos ir sumedžiotų žvėrių kaulų. O mes dabar darysime kažką panašaus? Rimtai? Vaikams sunku suprasti tokį didelį laiko mastą –  ar iš tiesų šiandien mums dar gali būti įdomu kažkas, kas jau taip… taip… sena? Juk jeigu tavo telefonas skaičiuoja penktus metus, tai iš bėdos kaip ir viskas gerai – dar gali paskambinti mamai ar tėčiui, bet naujausi žaidimų atnaujinimai keliaudami iki tavo ekrano, labai tikėtina, gali kažkur užstrigti. Tai sakote – kelių šimtų metų senumo amatai? Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikai? Oho. 
Meistrė Virginija Rimkutė ant stalo priešais mus pastatė minkštų siūlų pintinę, liepė išsirinkti gražiausias spalvas ir susikaupti, nes pradėsime mokytis pinti senovines juostas. Iš pradžių susipainiojome tame siūlų voratinklyje kaip maži voriukai – viskas atrodė painu ir neįmanoma. Na iš tikrųjų, pabandykite Jūs nuveikti ką nors panašaus – iš keturių ilgiausių siūlų nupinti vieną dailią juostelę, apyrankę, antkaklį būsimam geriausiam draugui – kačiukui. Ir dar – mūsų daug, o meistrė – viena, visiems reikia jos pagalbos ir patarimų. Bet žinote, po kokių penkiolikos minučių tų pagalbos šūksnių girdėjosi vis mažiau. Gal todėl, kad patys ne tik perpratome, kaip tuos siūlelius vieną su kitu suglausti, bet ir išmokome pamokyti draugą. Ir tai buvo gražiausia mūsų edukacinės kelionės dalis – mes visi, pasikeisdami ir gal patys to nesuprasdami, vieną dieną tapome mokytojais ir šauniais pagalbininkais. Galiausiai apžiūrėję visus dirbtuvių užkaborius, kuriuose radome ne vieną keistą radinį (paklauskite vaikų, kokiomis priemonėmis tose dirbtuvėse meistrai dažo odą), sustojome į kirmėlytę ir iškeliavome atgal… namo. Ir į atostogas!
Žygis nuo mokyklos iki Senamiestyje įsikūrusių Senųjų amatų dirbtuvių nebuvo ilgas (vaikai suskaičiavo – trylika stotelių troleibusu, išmanusis laikrodis dėl tikslumo pridėjo – plius 1706 vaikiškų pėdelių žingsniai iki galutinio tikslo). Tačiau kelionėje svarbiausia ne atstumas, o kažkas, ką keliaujant pavyksta sutikti ar įsidedi kuprinėn (na ar šiaip kokiame atminties krepšelyje) – pasirodo, tai gali būti nebūtinai suvenyras, išdidžiai nusipirktas už per savaitę sutaupytus kišenpinigius, bet ir netikėti įspūdžiai, emocija, šypsena ar naujo potyrio sukelta nuostaba. 
Apsilankymas Genocido Aukų muziejuje
Kaip rašoma oficialiame muziejaus tinklapyje, Genocido Aukų muziejus įsteigtas 1992 m. Tai vienintelis toks muziejus Baltijos valstybėse, įkurtas tame pačiame pastate, kuriame nuo 1940 m. antrosios pusės iki pat 1991 m. rugpjūčio dirbo sovietinės represinės institucijos NKVD ir NKGB-MGB-KGB. Pastato pusrūsyje išlikęs vidaus kalėjimas-tardymo izoliatorius, kuriame nuo 1940 m. rudens iki pat 1987 m. buvo kalinami okupacinei valdžiai neįtikę Lietuvos gyventojai. Lankytojai gali susipažinti su ekspozicija, įrengta buvusioje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje. Muziejus labiau žinomas užsienio turistams nei mums, čia gyvenantiems.
Penktokai, mokydamiesi Lietuvos istorijos, pamokose epizodiškai bus supažindinti su valstybės pokario laikotarpiu. Tad ir ši edukacinė pamoka - ekskursija po buvusį KGB vidaus kalėjimą buvo apžvalginė, pritaikyta 5-6 klasių mokiniams. Po kameras vedžiojo, apie partizanų, politinių kalinių kančias, sovietinių tardytojų  žiaurumą pasakojo istorikas, gidas Ričardas Padvaiskas. O vaikams buvo smalsu ir įdomu viskas – politiniams kaliniams laikyti  įkurtos 58 kameros, paskutinis politinis kalinys šiame kalėjime buvo Nijolė Sadūnaitė, paleista tik 1987 m., kamerose laikydavo po 10-12 kalinių, kurių laikymo sąlygos buvo siaubingos ir antisanitarinės: skurdus maistas, draudimas miegoti dienos metu, karceriai,  naktiniai tardymai, minkštoji kamera, kankinimai, šaudymo kamera ir kt. Mokiniai matė kameras, kur kalėjo partizanų vadai J. Žemaitis, A. Ramanauskas – Vanagas, kunigas A. Svarinkas, kiti žymūs žmonės. Gido pasakojimas, pati muziejaus atmosfera nepaliko nei vieno abejingo: mokinių klausimai ir emocijos liejosi per kraštus. Įdomu muziejuje buvo ir mokytojoms.
Akivaizdu, kad vaikų susidomėjimas istorija ar kitu mokomuoju dalyku po tokių edukacinių išvykų tik stiprėja. Tad tikiuosi šį straipsnį papildyti mokinių įspūdžiais jau po rudens atostogų.
Paskutinę dieną prieš atostogas penktokai, dalis šeštokų kartu su lietuvių kalbos mokytoja J. Peredniene, anglų k. mokytoja A. Čiogliene bei istorijos mokytoja V. Mozuriene apsilankė buvusiuose KGB rūmuose, dabar  Genocido Aukų muziejuje. Gal ir simboliška, kad  pažintis su vienu tragiškiausiu mūsų istorijos laikotarpiu prasidėjo būtent prieš pat Vėlines.