Apjuoskim mokyklą Trispalve
Kelias savaites “Spindulio progimnazijos priešmokyklinukai ir pradinukai ruošėsi svarbiausiai šių metų  šventei – Lietuvos valstybingumo Šimtmečio minėjimui. Visi kartu pagaminome daug geltonų, žalių ir raudonų  kaspinų, kurie  pavirto įspūdinga Trispalve.  Ši akcija pradžiugino ne tik mūsų mokyklos bendruomenę, bet ar aplinkinių namų gyventojus. 
Su gimtadieniu, Lietuva! 
LIETUVOS VALSTYBĖS ŠIMTMEČIO RENGINIAI ,,SPINDULIO” PROGIMNAZIJOJE
Vilniaus ,,Spindulio” progimnazija pasitinka Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį
pasipuošusi įvairiais renginiais:
  • Vasario 13 d. 12.00 val.  3-4 kl. mokinių viktorina ,,Lietuvos istorija“;
  • Vasario 14-15 d. -  4-8 klasių mokiniams, vasario 15 d. 1-3 klasių mokiniams – integruotos pamokos ,,Šimtametė Lietuva pamokose“; 
  • Vasario 14 d. -  pm. gr., 1-4 kl. – akcija ,,Apjuoskim mokyklą trispalve“; 
  • Vasario 15 d. 11.00 val. 4-8 klasių mokiniai -  renginys ,,Vienos dienos kelionė į tarpukario Lietuvą“, skirtas vasario 16 d.; 
  • Vasario 15 d. Karoliniškių muzikos mokyklos orkestro koncertas (2-8 kl. mokiniams);
  • Eksponuojamos parodos vasario 12-15 dienomis: 
           -    ,,Vilnius medaliuose“;
           -    ,,Tarpukario Lietuvos leidiniai“;
           -    ,,Stogastulpiai Lietuvoje“ (6-7 kl.);
           -    ,,Šimtametė Lietuva“ (1-2 kl.); 
           -    piešinių paroda, skirta Lietuvos 100-mečiui (5-8 kl.);
           -    Vilniaus miesto priešmokyklinių grupių vaikų kūrybinių darbų paroda ,,Lietuvos architektūra“  iki kovo 12 d.; 
           -   ,,Rašau Lietuvą‘‘ (rašinių paroda iki vasario 22 d.), dalyviai progimnazijos bendruomenė.

Smagių akimirkų!
Šimtmečio parodos
     Po ilgos lietuvių kalbos priespaudos atgijęs gimtasis žodis, prigludęs knygoj, jaunoj, nušvitusioj Tėvynėj guodė, lavino, ugdė, žadino ir vaikelį, ir sodietį, ir mokslo vyrą. 
     Žiūrėkit, grožėkitės, vertinkite, džiaukitės, kad jums buvo tai palikta, nes be to laiko mūsų literatūros, vargiai turėtumėm ir Atgimimą. 
     Kviečiame apsilankyti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga mūsų mokyklos  Parodų salėje (201 kab.) surengtoje 1918-1940 metais išleistų knygų, žurnalų, laikraščių parodoje „Tarpukario Lietuvos leidiniai“
Taip pat kviečiame pasigrožėti Vilniaus vaizdais medaliuose, kuriuos mūsų mokyklai padovanojo Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros docentė Onutė Petkevičiūtė.
     Linkime malonių įspūdžių!
Skanios, linksmos ir triukšmingos Užgavėnės
Mėsos pasiruošiama daug, bet tiek, kad visa ji Užgavėnių dieną būtų suvalgyta, nes jei liks, suges – po Užgavėnių prasideda Pelenų diena, o su ja ir gavėnia, kai mėsos jokiu būdu valgyti negalima. Šiupinys- senovėje per Užgavėnes labiausiai buvęs paplitęs patiekalas Žemaitijoje. Dabar jį daug kur jau yra pakeitę blynai. 
 Užgavėnių vaišės užsitęsdavo ilgai, iki pat paryčių ir visą tą laiką būdavo sočiai ir mėsiškai valgoma – sakoma, kad per Užgavėnes mėsą gali valgyti iki to laiko, kol atsiguli. 
Balys Buračas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ rašo: „Per šventes buvo rengiamos iškilmingos vaikštynės, kuriose, keršus jaučius pasikinkę, vežiojo kažkokią baidyklę arba maumą, lydimą daugybės palydovų, apsirengusių keistomis baisybėmis ir giedančių, muzikai pritariant, ypatingas giesmes.“ Ko gero, iš tų baidyklių palaipsniui atsirado Morė (Kotrė), kiti Užgavėnių persirengėliai. Svarbiausia Užgavėnių karnavale – pamėklė Morė. Dažniausiai per Užgavėnes persirengiama žydais, elgetomis, čigonais, jaunavedžiais, daktarais vengrais. Žemaitijoje gausu ir kaukių, vaizduojančių gyvulius. Tai arklys, ožys, gervė; malpa (beždžionė), kiti gyvuliai. Demoniškas būtybėms atstovauja giltinė, velnias, raganos. Užgavėnės, be Kanapinio ir Lašininio, jų kovos, Morės sudeginimo ant laužo (Vilniuje įsigudrinta jas jau ir skandinti) – ne Užgavėnės. Visa tai simbolizuoja nenorinčio pasitraukti mėsėdžio arba žiemos (Lašininio) kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu arba pasninku (Kanapiniu), kuris per kitą šventę – Velykas – pagal tradiciją išvejamas. Seniau Lašininio ir Kanapinio kovos daug kur vykdavo Pelenų dieną. 
                                                                           Šaltinis : Buračas B. „Lietuvos kaimo papročiai“ 1993 
       
      Šiandien po pamokų Karolis pasakė, kad tai buvo nuostabiausia jo diena mokykloje. Mes šiandien ne tik mokėmės, bet labai linksmai, skaniai ir garsiai atšventėme UŽGAVĖNES. 
    Didelis ačiū, sakome mamytėms, kurios prikepė spalvotų, su morkom, su riešutais ir kitokių skaniausių pasaulyje blynų, pridėjo mums saldžiausio medaus ir labai kvepiančios uogienės.
    Papietavę valgykloje trečios pertraukos metu mes serviravome stalą, vaišinome draugus ir ragavome blynus. Dalinamės patarimais, kaip iškepti skanius, kada apversti, kad neprisviltų ir t.t.
      Ketvirtos pertraukos metu nusprendėme ne tik blynus ragauti, bet kuo garsiau išvaryti žiemą dainuodami, šūkaudami ir šokdami. Mokiniai linksmai šoko, trypė pagal lietuvių liaudies muziką. Pamokoms pasibaigus nusprendėme, kad Užgavėnės nuostabi lietuviška šventė, kurią reikia švęsti kiekvienais metais.   
Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente. 
Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Užgavėnių dieną valgoma daug kartų – nuo 7-9 iki 12. Tradiciniai valgiai: šiupinys, kopūstai, vėdarai, blynai (miltiniai ir bulviniai), dešros, pyragaičiai.
Susipažįstame su iškiliomis Lietuvos asmenybėmis
           3 B klasės mokiniai kartus su auklėtoja Raimonda ruošdamiesi Lietuvos 100-mečio minėjimui rinko medžiagą apie iškilias Lietuvos asmenybes.          
           Rudenį Vilniaus dienos ekskursijos metu aplankę Kudirkos paminklą susidomėjo šiuo Lietuvai svarbiu asmeniu. Po ilgų diskusijų klasėje apie tai, kaip svarbu žinoti savo krašto istoriją, pažinti žmones prisidėjusius prie Lietuvos laisvės, pažinti žmones garsinusius Lietuvą mokiniai nusprendė rinkti medžiagą ir paruošė labai įdomius, informatyvius projektus, supažindinančius su V. Kudirka, J. Basanavičiumi, Dariumi ir Girėnu.          
           Kviečiame visus apsilankyti pas mus, 106 kab., ir daugiau sužinoti apie šias Lietuvai svarbias asmenybes. Pateiksime kelis faktus iš mūsų projektinių darbų:           
          Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio rajone, Paežeriuose. 1883 m. išėjo pirmasis „Aušros“ numeris, sukrėtęs V. Kudirką. Kaip jis pats vėliau kalbėjo, perskaitęs laikraščio pirmąjį numerį pasijuto lietuviu esąs. Pirmasis lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo 1885m. „Aušroje“ išspausdintas nereikšmingas satyrinis eilėraštis „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos“. Už perrašytą socialistų literatūrą buvo įkalintas ir pašalintas iš Varšuvos universiteto. V. Kavolio nuomone, kalėjimas tapo savotiška provokacija, pažadinusia V. Kudirkos kovos dvasią. Po kalėjimo jis pradėjo kovoti su caro priespauda. 1887 m. V. Kudirkai pavyko grįžti į universitetą. 1888 m. su kitais draugais įkūrė Varšuvos lietuvių studentų patriotinę draugiją „Lietuva“. 1889 m. su draugais išleido „Varpo“ žurnalo pirmąjį numerį. Jį redagavo laikydamas medicinos gydytojo baigiamuosius egzaminus: buvo redaktorius, korektorius, bendradarbis, administratorius. Tai buvo literatūros, politikos ir mokslo žurnalas, spausdinamas Tilžėje ir Ragainėje. Nuo 1890 m. greta „Varpo“ V. Kudirkos iniciatyva ėjo ir valstiečiams skirtas laikraštis „Ūkininkas“. Gyvenimo pabaigoje „Varpo“ redagavimas visiškai perėjo į jo rankas, nors tuo metu jo sveikatos būklė buvo sunkiausia. 1890–1894 m. V. Kudirka dirbo gydytoju Šakiuose. Tuo metu jis jau sirgo tada dar nepagydoma liga – džiova. Nuo 1895 m. gyveno Naumiestyje (Šakių raj.). Nuolat žandarų persekiojamas, užsiėmė tautine-patriotine veikla. Čia V. Kudirka parašė „Tautiška giesmę“ su savo komponuotomis gaidomis, kuri buvo išspausdinta 1898 m. rugsėjo 15 d. šeštajame „Varpo“ numeryje. Šis patriotinis eilėraštis Lietuvos valstybės himnu tapo 1919 m. V. Kudirka mirė 1899 m. lapkričio 16 d. 
 Šaltinis: Kudirka Vincas // Lietuvių enciklopedija. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1958. – T. XIII. – P. 278–285.   
            Jonas Basanavičius  (gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime) Lietuvos istorijoje pramintas „tautos patriarchu”, numatęs jos ateitį ir kelius Nepriklausomybei pasiekti. Jo gyvenimo credo gali atspindėti citata: „nepriklausomos savarankiškos Lietuvos geisti mes turime teisę”, nes lietuvių tauta turi tvirtus istorinius pagrindus, gali ir turi būti laisva.                 
 1913 m. J. Basanavičius kartu su Valstybės tarybos nariu M. Yču išvyko į Ameriką rinkti aukų Lietuvių mokslo draugijos ir Dailės draugijos namams statyti.                
 Pirmąjį pasaulinį karą ir pokarį J. Basanavičius praleido Vilniuje, rinkdamas medžiagą apie vokiečių okupacinį laikotarpį. 1917 m. pirmininkavo Lietuvių konferencijai, buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. Jo laikinai pirmininkaujama Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 
                                                                            Šaltinis: http://www3.lrs.lt/seimu_istorija.htm 
             Steponas Darius ir Stasys Girėnas Lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. vietos laiku iš Beneto oro uosto Niujorke su “Lituanicos” lėktuvu per didįjį Atlanto vandenyną nustebino pasaulį ir tėvynainius Lietuvoje.          Lituanica – lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno valdomas eksperimentinis lėktuvas, 1933 m. sėkmingai perskridęs Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužęs, o iki galutinio tikslo (Kauno) belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio. Pasaulinėje aviacijos istorijoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę išbuvo ore 37 val. 11 min., nuskridę (iki katastrofos vietos) 6411 kilometrų. Blogomis oro sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų skrido tiksliau, negu kitų tautų lakūnai, aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Jų skrydis – antras pagal tikslumą aviacijos istorijoje. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu 
                                                                                                                                       Šaltinis: www.xxiamzius.lt
Tėvelių DĖMESIUI! Mūsų plakatuose – Jūsų vaikai!
“Spindulio” veido kolekcijai taip pat reikia įdomių, įvairių emocijų nuotraukų judesyje, jos bus naudojamos mokyklos tinklalapio teminiuose straipsniuose, lankstinukuose. 
 Sveikiname kiekvieną bendruomenės iniciatyvą 2018 metais.
    “Spindulio” mokinių konferencijos veidas 2017
“Spindulio” mokinių konferencija 2017
NUORODOS >>> 
Gerbiami Tėveliai, klasės vadovai ir
mokiniai, šių metų mokinių konferencijai
renkame naujus veidus.
Dalyvaukite ir jūs, fotografuokite ir
siųskite nuotraukas el. paštu:
spinduliotv@gmail.com.
Gal būt Jūsų vaikas papuls į pirmus
progimnazijos projektų, plakatų ir
tinklalapio puslapius. Nuotraukos turėtų
būti: kokybiškos, gero priekinio
apšvietimo, vienspalviame fone,
maksimalios rezoliucijos, atspindinčios teigiamą, žingeidžią mokslininko emociją. Tai gali būti vieno
vaiko arba kolektyvinės (1-5 vaikai) nuotraukos su progimnazijos uniforma arba su mokslininkų
apranga ir atributais.
Meninio žodžio ir vaizdo dermės beieškant
      Džiaugiuosi septintokų darbu ir linkiu, kad ateityje jie deklamuotų ir skaitytų ne tik žinomų poetų, bet ir savo bei bendraklasių eilėraščius.        
                                                                                                                   Lietuvių kalbos mokytoja
Regina Mažrimienė
Tito Raškovskio trioletas
Per lietuvių kalbos pamokas 7a klasės mokiniai vykdė projektą „Rašome trioletą.“Susipažinę su
trioleto sandara sužinojo, kad tai aštuonių eilučių eilėraštis, kurio pirmoji eilutė kartojasi 3 kartus, o
antroji – du. Kad tai ir rimtų poetų gerbiamas žanras , įrodė perskaityti Kazio Binkio trioletai apie
gėles.
Septintokai rinkosi įvairias temas – kasdienybės akimirkų grožį (jį labai puikiai atskleidė Arminas
Strazdas, Timas Bosakas), metų laikų žavesį (Ugnė Rimkutė, Indrė Tumelevičiūtė, Aurimas Rapnikas).
Kitus patraukė paslaptingos
žmogaus būsenos ( Daniela
Kamarauskaitė, Austėja Čepulytė),
jausmų pasaulis (Vainius Nekrašius,
Evelina Stomaitė). Žinoma, nebuvo
pamirštos ir praeities kovos už laisvę
(Kotryna Giedraitytė). Savo kūrinius
mokiniai perrašė ant lapų ir
iliustravo dekoratyviomis detalėmis,
vaizdais, ornamentais, pabrėždami
teksto nuotaiką. Manau, geriausiai
tai pavyko Sandrai Skardžiūtei ir
Kotrynai Giedraitytei.
Tekstų meniškumą vertinti keblu, juk ne visi turi poeto talentą. Vis dėlto vienas trioletas
netikėtai nustebino. Gal todėl, kad jį parašęs jaunuolis labai santūrus. Jo tekste ir suskambėjo
poezijos gaidos. Ar tai tiesa, spręskite patys.
Atsargiai, gripas!
Gerbiami tėveliai, mokiniai,
mokykloje dėl didelio mokinių sergamumo gripu 
  skelbiamas karantinas 
nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. vasario 9 d. imtinai.
Ugdymo procesas nevyks
 priešmokyklinio ugdymo grupių vaikams ir 1-8 klasių mokiniams.
Į pamokas  (sveiki !) grįžtame 2018 m. vasario 12 d. 

Pagarbiai
direktorė Vilija Mozurienė
Mes nulipdėm Sniego Senį
Nors žiema jau įpusėjo, bet vis dar
nelepina sniego gausa. Kasdien vaikai
labai laukia ir džiaugiasi iškritusiu
sniegu ir skuba pasinaudoti žiemos
teikiančiais malonumais. Todėl
priešmokyklinių grupių ugdytiniai su
džiaugsmu priėmė kvietimą dalyvauti
mokyklos organizuojamoje Žiemos
sporto šventėje. Viena smagiausių
žiemos pramogų lauke – sniego Senio
Besmegenio lipdymas! Šie personažai
tokie mieli ir gražūs, kad negalėjome
atsispirti pagundai nulipdyti savo
sniego žmogeliukus. Ir taip riedulys
prie riedulio, gniūžtė prie gniūžtės ir
pastatėme sniego Senių Besmegenių šeimynas. Vieni rinko šakeles, kankoriežius akims, plaukams,
burnai, kiti tvirtino rankas, kojas, treti piešė akis, sagas, rausvino žandus. Kūrybos procesas toks
malonus, kad vis norėjosi Besmegenį papuošti kuo įvairesnėmis detalėmis. Berniukai, padedami
Leonardo tėvelio Aleksandro sugalvojo ir namus žmogeliukams pastatyti. Žiemos pramoga prabėgo
labai greit, vaikų skruostukai paraudo, nusispalvino džiaugsmu, skaidriomis emocijomis. Visi vaikai
vieningai nutarė, jog Senio Besmegenio statymas yra smagus darbas, kadangi atliekamas drauge su
kitais vaikais, be to labai sveikas, nes buvimas gryname ore stiprina ir grūdina sveikatą. Sulaukėme
susidomėjimo ir pagyrimo ovacijų iš vyresnių moksleivių, tėvelių, pedagogų. Patys ištvermingiausi
Seniai Besmegeniai buvo papuošti Lietuvos vėliavos spalvų kaspinais.
Paroda “Stogastulpiai”
Mokyklos “Spindulio aikštėje” nuo vasario 6 d. iki vasario 20 d. vyksta
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio
minėjimui skirta 7A ir 8A klasių
mokinių darbų paroda “Stogastulpiai”.
Turbūt ne vienam teko matyti prie
mokyklų, miestų parkuose ar pakelėse
pastatytus medinius paminklus –
stulpus su stogeliais arba koplytėlėmis,
kryžius. Tokių paminklų esama ir
kapinėse, daugybė jų ir Kryžių kalne.
Tai – Lietuvos tradicijai būdingi kryždirbystės paminklai, 2001 m. įrašyti į
UNESCO skelbiamą žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų
sąrašą.
Stogastulpis – etnografinis su vienu ar keliais liaudiškais ornamentuotais
stogeliais, dengiančiais šventųjų statulėles ar kryžius. Sovietiniu
laikotarpiu kūrėjų ir užsakovų valia jis iš kultinio buvo tapęs pasaulietiniu:
po stogeliais nebeliko kryžių ir šventųjų. Juos pakeitė stilizuotos saulės,
vainikai, varpai, įvairiausios mitinės būtybės, karaliai, literatūros
personažai. Stogastulpiai gali būti priskiriami prie paminklinės arba
smulkiosios architektūros. Būna 3–8 m aukščio, keturkampis,
daugiakampis, apvalus, kartais profiliuotas. Prie jo 2 – 4 atramomis
tvirtinami įvairių pavidalų stogeliai. Ant viršutinio stogelio įtaisoma
ažūrinė, metalo kalybos būdu pagaminta viršūnė (saulutė), o po
stogeliais iš 1, 2 ar 4 pusių tvirtinamos medinės polichrominės
skulptūrėlės. Stogastulpiai pagal stogelių aukštį būna vieno, dviejų arba
trijų aukštų. Puošnesnių stogastulpių stogelių kraštai (kartais ir atramos, liemenys) būna gausiai
puošti kiaurapjūviais iš stilizuotų geometrinių, augalinių motyvų. Stogastulpiai statyti daugiausia
Žemaitijoje, rytų Aukštaitijoje, Dzūkijoje. Manoma, kad išsivystė iš nedidelių, 1–3 m aukščio,
antkapinių paminklų, panašių į krikštus, su sklastomis, kryžma arba be kryžmos.