Išvyka į Pelėdų parką
Neseniai 3c klasės mokiniai leidosi į smagią ir turiningą išvyką – lankėmės Pelėdų parke! 
Čia mūsų laukė įdomus susitikimas su plėšriaisiais
paukščiais. Sužinojome daug įdomybių apie jų
gyvenimą, elgesį ir mitybą. Mus nustebino faktas, kad
pelėdos gali būti aktyvios ne tik naktį, kaip dažnai
manoma, bet ir dienos metu. Taip pat pamatėme, kuo
minta šie paukščiai ir kaip prisitaiko prie aplinkos.
Sodyboje gyvena keletas pelėdų rūšių. Visi paukščiai
yra išveisti nelaisvėje, o su prijaukintomis pelėdomis
galima susipažinti iš arčiau.
Ten dirbanti mokslininkė, pasakojo mums apie savo
darbą su pelėdomis. Ji tyrinėja jų akis, žvilgsnį.
Svarbiausia yra ryšys tarp paukščio ir žmogaus.
Vaikai pamatė ir sakalą ir mažą pelėdžiuką, kuris buvo labai užsispyręs ir nenorėjo fotografuotis.
Po šios edukacijos vaikai piešė pelėdą ir sukūrė aprašymą apie ją.
Kelionė buvo ne tik informatyvi, bet ir labai įdomi. Džiaugiamės galėję praplėsti akiratį ir pabūti
arčiau gamtos!
Mokinių sėkmė konferencijoje
Balandžio 16 d. „Spindulio“ progimnazijoje tradicija tapusioje mokinių konferencijoje „Mano
sėkmė“ 5-8 kl. mokiniai pristatė pranešimus bei gvildeno šiandienai aktualias problemas.
Paauglystės periodu formuojasi mokinių nuostatos, todėl analizuoti problemas ir surasti tinkamą
sprendimą galima įdėmiai mokantis.
Konferencijos tikslas – skatinti aktyvų mokinių domėjimąsi moksline bei kūrybine veikla, ugdyti
kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimus pritaikyti žinias praktikoje, skatinti mokinius atlikti
tiriamąją bei kūrybinę veiklą ir dalintis gerąja patirtimi, ugdytis komunikacinius gebėjimus bei
džiaugtis savo sėkmėmis.
Konferencijoje iš viso buvo pristatyti 22 pranešimai, kuriuos kūrė 32 mokiniai, jiems padėjo 15
mokytojų. Džiugu, jog mokiniai buvo žingeidūs ir rinkosi įvairią tematiką, drąsiai dalindamiesi
naujomis žiniomis vieni su kitais.
Penktokai: “Lietuviškų euro monetų paslaptys”, ,,Aš ir Tomas Sojeris”, „Akrobatika“, „Nykatantys
gyvūnai“, „Saldus lietuviškumo atspindys“, „Hip hopo ritmu“, „ Mano gimnastikos kelias “, „Šalys“.
Šeštokai: „Plokštumos padengimas taisyklingaisiais daugiakampiais“, „Mano pirmieji žingsniai su
Scratch“, „Ar mokame rūšiuoti?“, „Stendinis aviamodeliavimas “.
Septintokai: „Bekannte deutsche Musikgruppen in Litauen“, „Ich lerne Deutsch. Was weiß ich
über Deutschland “, „Bevielio ryšio technologijos ir jų poveikis aplinkai “, „Lietuviškai skambantys
žodžiai kitose kalbose “, „Vaizdo klipas“, „Professional Swimming”.
Aštuntokai: „Slogans on a T-shirt“, „Ar lietuvių liaudies dainos turi panašumų su graikų ir bulgarų
liaudies dainomis ?“, „Ar pigios darbo jėgos eksportas yra nauja vergovės forma?“, „Žalioji
energija“.
Tariame AČIŪ mokiniams, parengusiems pranešimus ir jų mokytojoms už idėjas bei pagalbą
ruošiantis konferencijai.
Stažuotė Italijoje
    Š.m. gegužės 6 – 10 d. trys “Spindulio” progimnazijos mokytojai: anglų kalbos mokytojos Aušra Č.,  Ilma S. bei  gamtos mokytojas Vadimas P. vykome į stažuotę „Tarpdalykinių ir tarpkultūrinių kompetencijų tobulinimas vykdant ugdymą pagal Kembridžo programą“ į Vittoria Junior tarptautinę mokyklą Turine, Italijoje. Stažuotės tikslas buvo pasisemti profesinės patirties iš kolegų italų, kurie pagal Kembridžo programą dirba jau 7-ius metus ir yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų, taip pat gilinti bendradarbiavimą ne tik tarp mokytojų, bet ir sudėti pamatus tolimesniam abiejų mokyklų mokinių bendravimui. 
    Stažuotė buvo paremta „šešėliavimo“ principu, tai reiškia, kad visomis vizito dienomis lankėmės italų mokytojų vedamose pamokose, bendravome su mokyklos personalu bei mokiniais. Stebėjome 1-5 klasėje anglų kalbos, matematikos, gamtos mokslų, globalaus pilietiškumo pamokas. Tokių pačių dalykų mokosi ir “Spindulio” progimnazijos mokiniai, pasirinkę mokytis pagal Kembridžo programą. Visos šios programos pamokos vyksta anglų kalba, tai plečia vaikų akiratį, stiprina kultūrinį sąmoningumą ir ruošia juos tarptautinei ateičiai. 
   Vittorio Junior tarptautinėje mokykloje pamokos trunka 50 min. ir, dažniausiai, sudėtos blokais po 2 to paties dalyko pamokas iš eilės. Kembridžo programa akcentuoja kritinio mąstymo ugdymą, mokiniai patys išsiaiškina pamokos tikslą, uždavinius, būdus ir priemones jiems įgyvendinti, apmąsto strategijas, kaip dirbs ir kokie bus sėkmės kriterijai. Labai svarbus mokinių veiklose yra laiko planavimas.  Mokydamiesi vaikai išmoksta lyginti, analizuoti, apibendrinti, turi platesnį požiūrį į reiškinius ir geba kritiškai mąstyti. Taip pat visose pamokose svarbi  tarpdalykinė integracija. Pavyzdžiui, antrokai per anglų kalbos pamoką mokėsi augalo dalių pavadinimus, apibūdinant jų gyvenimo sąlygas, per gamtos pamokas aiškinosi, ko reikia, kad jie išgyventų vienomis ar kitomis sąlygomis, per matematiką skaičiavo sėklytes. Tai skatina domėjimąsi aplinka, globalinėmis problemomis, motyvuoja mokytis įvairių dalykų, geriau padeda įsiminti medžiagą. 
  Stažuotės metu italų kolegos pasidalino patirtimi, kokiais skaitmeniniais ištekliais, vadovėliais, programomis naudojasi pamokų metu. Visi pabrėžė, kad Kembridžas suteikia plačią prieigą prie pagalbinės medžiagos mokytojui, skaitmeninių vadovėlių, kurie nuolat atnaujinami, organizuoja konferencijas, kurių metu mokytojai tobulina savo žinias ir savo žiniomis dalijasi su kitomis Kembridžo mokyklomis. 
   Man, kaip mokytojai, tik pradedančiai dirbti pagal Kembridžo programą, ši „šešėliavimo“ patirtis buvo labai įdomi ir naudinga, nes italų kolegų pastebėjimai ir pasidalinta patirtis įveikiant sunkumus tik patvirtino, kad judame tinkame linkme ir dirbame ne blogiau už kitus.    
Pirmokai mokosi bendradarbiauti – pažintis su Lietuvos miestais
Šią savaitę 1b klasės mokiniai dalyvavo integruotoje veikloje, kurios metu mokėsi ne tik apie Lietuvos miestus, bet ir pirmą kartą klasėje patyrė, ką reiškia dirbti komandoje. Tai buvo prasminga ir vertinga patirtis, apjungusi įvairias kompetencijas – nuo pažinimo iki socialinio ir emocinio ugdymo.
Pamokų metu mokiniai buvo suskirstyti į mažas grupeles ir kiekviena jų išsitraukė vieną iš šešių Lietuvos miestų. Komandos turėjo atlikti tyrimą – surinkti pagrindinę informaciją apie miestą, išskirti miesto lankytinas vietas bei pasiruošti pristatymui. Jie ne tik domėjosi geografiniais ir kultūriniais faktais, bet ir lavino bendradarbiavimo įgūdžius: planavo, dalijosi užduotimis, ieškojo bendrų sprendimų.
Kviečiu pasižvalgyti po nuotraukų galeriją, kurioje užfiksuotos akimirkos iš darbo proceso bei pristatymų. Nepamirškite, “Kai dirbame drauge – galime daugiau!” 
Galutinis projekto etapas – pristatymai. Kiekviena grupė pasidalino savo darbo rezultatais: pristatė miestą, komandos pavadinimą, įvardijo, kodėl siūlo aplankyti pasirinktą vietovę. Ypač džiugu, kad mokiniai dalinosi ne tik konkrečiais faktais, bet ir savo patirtimi – atvirai papasakojo, kaip sekėsi dirbti grupėje. Nors procesas neapsiėjo be iššūkių ir nesutarimų, vaikai mokėsi kalbėtis, ieškoti bendrų sprendimų ir susitarti. Patys sakė: Mes pasikalbėjome ir radome išeitį, Mes susitarėme, ir viską išsprendėme, Pradžioje buvo sunkiausia, bet vėliau mums pavyko.” Užsiėmimas sulaukė daug teigiamų atsiliepimų iš pačių mokinių – jie džiaugėsi nauja patirtimi ir išreiškė norą panašias veiklas kartoti ateityje. Ši patirtis sustiprino vaikų pasitikėjimą savimi, lavino jų komunikacinius įgūdžius ir mokė kantrybės, lankstumo bei atsakomybės. O svarbiausia – suteikė daug džiaugsmo, atradimų ir įkvėpimo toliau mokytis drauge. 
Knygos apie Pranciškų Tupiką pristatymas
Balandžio 2 dieną Lietuvos Nepriklausomybės
Akto Signatarų klubo kvietimu dalyvavome
Irenos Andrukaitienės knygos apie Pranciškų
Tupiką pristatyme. Tai pirmasis “Spindulio”
progimnazijos, tuomet Vilniaus 47 vidurinės
mokyklos, direktorius, Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signataras.
Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre
prisiminimais apie P. Tupiką dalijosi Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signatarai: Vladimir
Jarmolenko, Mečys Laurinkus, Birutė Valionytė,
Irena Andrukaitienė. „Spindulio“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrikienė, buvusi P.
Tupiko mokinė, prisiminė, koks P. Tupikas buvo kūno kultūros mokytojas. Taip pat papasakojo, kad
nuo 2006 metų jis buvo dažnas mūsų mokyklos svečias, visada šiltai, aktyviai bendraujantis su
dabartine mokyklos direktore Vilija Mozuriene, mokytojais, mokiniais. Pranciškaus Tupiko dukra
Daiva Tupikaitė-Dapšienė papasakojo apie tai, koks Pranciškus buvo tėvas, senelis, žmogus, draugas,
… signataras.
Buvo šiltai prisiminta ir P. Tupiko pirmoji žmona Laima Tupikienė. Apie ją prisiminimais pasidalino
vadovėlių autorė Violeta Jonynienė. Ji ir L. Tupikienė kartu su Lietuvos švietimo reformos
pradininke, švietėja Meile Julija Matijošaityte-Lukšiene kūrė Tautinės mokyklos koncepciją.
Knygos autorė Irena Andrukaitienė papasakojo, kad „Rašyti apie kolegą, Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signatarą Pranciškų Tupiką, iš vienos pusės, buvo lengva, nes buvome
pažįstami iš anksčiau. Sąjūdžio laikai mus suvedė, supažindino dar 1988 m. rudenį, kai vyko
pasirengimas Sąjunginiam švietimo darbuotojų suvažiavimui Maskvoje, o po 1990 m. rinkimų jau
susitikome Aukščiausioje Taryboje kaip kolegos. Bendravimas tęsėsi ir toliau… Iš kitos pusės, rašyti
buvo ir sunkoka, nes pažįstant žmogų, matyt, neišvengiamas ir subjektyvus vertinimas, kuris
dokumentinėje knygoje neturėtų dominuoti. Tikiuosi, kad man pavyko to išvengti.“ Toliau knygos
autorė padėkojo visiems už kvalifikuotą pagalbą renkant medžiagą knygai.
„Knyga apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą P. Tupiką skatina susipažinti ir su kitais to
meto Lietuvos likimą lėmusiais žmonėmis. Ji bus naudinga vaizduojamojo laikotarpio tyrinėtojams,
mokyklų, kuriose P. Tupikas ilgus metus dirbo, istorijai ir padės platesniam skaitytojų ratui geriau
suprasti Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo laikotarpį“.
Knygos pristatyme taip pat dalyvavo”Spindulio” progimnazijos pradinių klasių mokytoja, dirbusi su
P. Tupiku nuo pirmos mokyklos įkūrimo dienos, Virginija Baranauskienė bei ilgametė mokyklos
darbuotoja, mokyklos bibliotekininkė Neringa Vaitiekūnienė.
Straipsnyje panaudotos ištraukos iš Irenos Andrukaitienės knygos „Pranciškus Tupikas“ ir Seimo
kanceliarijos nuotraukos (autorė Viktoriia Chorma).
Kodėl reikia galvoti apie pinigus?
4c klasės mokiniai apsilankė „Swedbank“ Finansų
laboratorijoje, kurioje aktyviai su įmonės darbuotojais
diskutavo, kaip atsiranda pinigai, kuo skiriasi norai ir poreikiai,
kodėl verta taupyti ir nuo ko pradėti. Per interaktyvius žaidimus
vaikai atrado taupymo būdus, mokėsi planuoti pirkinius.
Pradinukai susipažino su bankų veikla, mainų istorija ir
svarbiausiais- atsakingo vartojimo principais. Pamoka skatino
vaikų smalsumą, kurioje ugdo atsakomybę už savo finansinius
sprendimus, padeda formuoti atsakingą požiūrį į pinigus.
Pamokos tikslas: ugdyti pradinukų finansinį raštingumą,
atsakingą požiūrį į asmeninius finansus. Naujus žodžius ir jų
reikšmes paaiškino „ Swedbank“ įmonės atstovas.
Lietuvių kalbos „Kengūros“ konkurso laimėjimai
Lietuvių kalbos „Kengūros“ konkursas – tai kasmet vykstantis
nacionalinis projektas, skatinantis mokinius domėtis gimtąja kalba,
gilinti kalbos vartojimo įgūdžius ir kūrybiškai pažvelgti į literatūrą.
Šis konkursas jau daugelį metų suburia tūkstančius moksleivių iš
visos Lietuvos, o jų rezultatai parodo ne tik aukštą kalbinį
raštingumą, bet ir nuoširdžią meilę lietuvių kalbai.
Šiais metais lietuvių kalbos kengūroje dalyvavo 55 mūsų
progimnazijos mokiniai. Mokiniai sprendė užduotis, reikalaujančias
ne tik žinių, bet ir loginio mąstymo, kalbos jausmo bei kūrybiškumo.
Noriu pasidžiaugti ir pasveikinti šešis mūsų progimnazijos moksleivius, kurie buvo apdovanoti
oranžiniais ir sidabriniais diplomais.
Oranžiniais lietuvių kalbos ir literatūros kengūros diplomais apdovanoti: Sofija iš 2a klasės, kurią
paruošė mokytoja Vilma, Vasil iš 3c, kurio mokytoja Inesa, Ema iš 7b ir Emilija iš 8a, kurias
paruošė lietuvių kalbos mokytoja Neringa, Miglė iš 7a, kurios mokytoja Sonata. Taip pat norime
pasveikinti ir pasidžiaugti Dorotėjos iš 8b klasės laimėjimais. Ji šiais metais apdovanota sidabrinės
kengūros diplomu.
Šis konkursas skatina moksleivius dar labiau gilintis į lietuvių kalbą, skaityti, rašyti bei analizuoti.
Šie laimėjimai primena, kad mūsų moksleiviai talentingi, kūrybingi ir pasirengę tęsti lietuvių kalbos
tradicijas ateityje.
VU Botanikos sodas, dvaro kultūrinis palikimas. „Sielos kuždesiai tarp žiedų: lietuviško žodžio ir gamtos dermė“
Gegužės 19 d. 5b, 5c ir 6b klasių mokiniai lankėsi didžiausiame Lietuvoje – VU universiteto Botanikos sode Kairėnuose.
Šios edukacinės išvykos metu mokiniai ne tik geriau pažino gimtąjį miestą, bet ir pasigrožėjo gamta bei turtingomis augalų kolekcijomis. Jie susipažino su įvairiomis augalų rūšimis, tyrinėjo jų ypatumus ir augimo sąlygas, atliko praktines užduotis.
5-tų klasių mokiniai dalyvavo edukacinėje veikloje „Žalieji detektyvai“. Pasiskirstę komandomis, jie naudodamiesi programėle PlantNet turėjo surasti ir atpažinti įvairius augalus – medžius, krūmus, žoles, lianas bei ieškoti paslaptingų sodo augalų. Mokiniai juos fotografavo, ieškojo įdomių faktų apie kiekvieną augalą ir pildė surinktą informaciją užduočių lapuose. Geriausiai pasirodžiusios komandos buvo apdovanotos prizais.
Prasimankštinę ir pasistiprinę sveikuoliškais užkandžiais, penktokai ėmėsi lietuvių kalbos kūrybinių užduočių. Vaikščiodami VU Botanikos sode, jie rinko medžiagą projektinėms veikloms. Mokiniai galėjo rinktis kurti meninį tekstą, tarsi pasirinktas objektas kalbėtų ir papasakotų savo istoriją, kurti eilėraštį apie gamtos grožį arba konkretų augalą bei kurti video apie augalus, krūmus, žoles, pamatytus Botanikos sode, aptariant emocijas, kurias sukelia buvimas gamtoje.
6b klasės mokiniai dalyvavo VU Botanikos sodo organizuotame orientaciniame žaidime. Šis žaidimas padėjo tobulinti komandinius įgūdžius, skatino bendradarbiavimą ir leido geriau pažinti Kairėnų dvaro architektūrinį paveldą. Mokiniai aktyviai įsitraukė į interaktyvias veiklas, ieškojo užuominų, žingsniavo Basakojų taku, orientavosi didžiulėje Botanikos sodo teritorijoje (bendras plotas – 191,5 ha).
Šeštokai susipažino su IV–V a. išlikusiu kapinynu ir pilkapiais, vaikščiojo istorinio Kairėnų dvaro angliško stiliaus senojo parko takais, grožėjosi tvenkiniais ir restauruotais XIX a. pastatais. Dalyvaudami žaidime, mokiniai fotografavo, filmavo ir patys ieškojo istorinių objektų bei augalų. 
Abejingų mokinių nepaliko ir netoliese esantis žirgynas, kuris tapo maloniu siurprizu edukacinės išvykos dalyviams. 
Ši diena padėjo mokiniams ne tik užmegzti ryšį su gamta, bet ir pažinti miesto istoriją kitoje mokymosi aplinkoje. Įgytos žinios, bendrystės jausmas tapo vertinga ugdymo dalimi, skatinusia mokinius plėsti žinių akiratį, ugdyti kritinį mąstymą bei smalsumą.
6c klasės mokinių Vilniaus pažinimo diena
     Vilnius – paslaptingas, magijos kupinas miestas. Jis įtraukia, užburia ir nesiliauja stebinti netikėtais atradimais. Čia slepiasi vietos, kur pildosi norai, kur galima „prašyti“ drąsos, finansinio stabilumo ar net pasisemti įkvėpimo! Vilniaus pažinimo dieną 6c klasės mokiniai smagiai leido laiką pagal EDU Vilnius platformos edukacines pamokas “Vilnius yra mokykla”. 
    Pirmąją pamoką “Vilniaus senamiesčio paslaptys: interaktyvi pažintinė pamoka” pradėjome nuo pačios miesto širdies, Katedros aikštės. Čia mus pasitiko žymioji Stebuklo plytelė. Sakoma, kad tereikia sugalvoti norą, apsisukti ant šios magiškos plytelės ir noras išsipildys. Kol mokiniai galvojo norus, Augustas anglų kalba pristatė Katedros varpinę, jos istoriją. Toliau pakėlę galvas aukštyn ir žvelgdami į nuostabias bei magiškas Vilniaus kalvų viršūnes, ryžtingai kopėme į įspūdingą Trijų Kryžių kalną. Kalno viršūnėje Vakaris ir Nikolas anglų kalba pristatė Trijų Kryžių kalną bei gerai pažįstamą Gedimino pilį. Kiekviena iš šių žalių miesto iškilusių bangų ne tik dovanoja barokiškai gausią miesto panoramą bei prisirpusius saulėlydžius, bet ir turi po bent vieną ypatingą istoriją – nuo gilių pagoniškų laikų iki šių dienų. Nusileidę magiškais laiptais žemyn, toliau pasukome į gėlėmis kvepiantį Bernardinų sodą. Nemunas Bernardinų sode pasakojo, kad parkas patyrė ne vieną įdomią transformaciją – nuo viduramžių šventos giraitės iki atrakcionų parko sovietmečiu. Galima drąsiai teigti, kad Šv. Onos bažnyčia jau yra neatsiejamas Vilniaus simbolis. Barselona turi savo pasididžiavimą – Sagrada Familia, o Vilnius savo – Šventos Onos bažnyčią. Užsukome su mokiniais ir čia. Daniilas plačiau papasakojo apie istorinę šios bažnyčios legendą. Visi 6c klasės mokiniai kelionę užbaigė ties žinių ir pažangos erdve – Vilniaus universitetu. Kerniaus ir Beno pasakojime atsispindėjo VU lyderystė absoliučioje daugumoje studijų ir mokslo krypčių. Šios dienos tikslas buvo pasiektas, mokiniai aktyviai naudojo anglų kalbą tyrinėjant istorines ir kultūrines Vilniaus vietas bei ugdė kultūrinį sąmoningumą apie miesto paveldą.
    Taigi kiekvienas Vilniaus kampelis vertas buvo mūsų žingsnių ir atodūsių. Buvo ideali kūno ir istorijos mankšta. Mokiniai ir anglų kalbos mokytojos Vaida Smolskytė ir Renata Ziminskienė  stiprino komandinio darbo ir kritinio mąstymo įgūdžius. Ugdėme mokinių kultūrinį sąmoningumą apie Vilniaus istorines vietas.
Nauja patirtis: “Meduolių dekoravimas”
Integruotos, tikybos- etikos ir dailės pamokos metu 4 c
klasės mokiniai per patyriminę veiklą išgyveno kulinarinę
etnopatirtį, kuri dar labiau praplėtė jų akiratį. Vaikai kurdami
kulinarinį etnokultūrinį produktą patyrė kūrybinį, pažinimo ir
bendravimo džiaugsmą.
Integruotos pamokos tikslas buvo pažadinti smalsumą
etnokulinarinio paveldo gaminiams. Pamokos metu išgirdo
meduolių atsiradimo ir gamybos istoriją, vėliau piešė ir dekoravo
jau iškeptus meduolius. Pamokos metu jie dar sužinojo, kad
medaus meduoliai kepami iš tešlos, kuriai naudojamas tikras bičių
medus ir kad kepant meduolius yra naudojama senovinė
meduolių receptūra. Kol atvėsta meduoliai yra sukuriami
meduolių dekoravimo eskizai, kuriais vėliau dekoruojami
meduoliai. Suprato kokią piešinių įvairovę galima išgauti
formuojant nedidelį gaminio plotelį.
Gražiai dekoruotus ir įpakuotus savo kūrinius vaikai panaudojo kaip dovanėlę mylimiems
tėveliams, seneliams, o taip ir patys pasmaguriavo savo sukurtais meduoliukais.