Paskaita tėvams ,,Naujos grėsmės- psichoaktyvios medžiagos ir kitos elgesio priklausomybės”
Kovo 6 dieną, 17.30 val. kviečiame tėvelius į  paskaitą apie psichoaktyvias medžiagas ,,Naujos grėsmės- psichoaktyvios medžiagos ir kitos elgesio priklausomybės”. 
Paskaitą ves Dr. Giedrė Misiūnienė, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorė, Vilniaus m. sav. Vaiko gerovės komisijos narė. 
G. Misiūnienė yra aktyvi  tarptautinių mokslinių projektų ir tyrimų dalyvė, nevyriausybinių organizacijų dirbančių vaiko gerovės labui narė, konsultantė švietimo pagalbos klausimais Lietuvoje, pažeidžiamiausių grupių ( vaikų) pozityvios socializacijos propaguotoja.
Paskaitos turinys:
,,Kaip atpažinti ir tinkamai reaguoti susidūrus su netinkamu vaiko elgesiu?”
,,Kokie naujų priklausomybių diagnostiniai parametrai?”
,,Kokios pagalbos ir gydymo galimybės Lietuvoje?” 
Seminaro metu bus kalbama apie psichoaktyvias medžiagas, kurios veikia jauno žmogaus psichiką ir sukelia elgesio bei sveikatos  sutrikimus. Lektorė pasidalins praktine patirtimi apie daromą poveikį centrinės nervų sistemos veiklai ir kas sukelia ne tik elgesio, bet ir suvokimo, mąstymo, nuotaikos, emocinės būsenos pokyčius. Svarbu suprasti, kokie rizikos ir apsauginiai veiksniai daro įtaką priklausomybės išsivystymui, kad būtų galima lengviau atpažinti , savalaikiai sureaguoti ir apsaugoti vaikus.
Paskaitoje kviečiame aktyviai dalyvauti mokinių tėvelius, mokytojus.
Paskaita tėvams vyks mokyklos aktų salėje.
Priėmimas į Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos 1-8 kl.
Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu bei ,,Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašu” 
prašymai į progimnazijos  1-8 klases priimami savivaldybės elektroninėje prašymų registravimo sistemoje adresu:
   Kaip užpildyti prašymą: 
        https://svietimas.vilnius.lt/new/subsystems/darzeliai/files/mokyklos_project.mp4
 
   Interaktyvus žemėlapis, kuriame įvedus deklaruotą gyvenamosios vietos adresą (gatvę ir namo Nr.) ir klasę, į kurią eis vaikas, rodoma priskirta mokykla:
   
     Prašymų teikimo ir nagrinėjimo grafikas:  
      
     Aktuali informacija:
    
Atvirų durų diena būsimiems pirmų klasių bei priešmokyklinių grupių vaikams ir jų tėvams
 Kviečiame būsimus pirmų klasių bei priešmokyklinių grupių vaikus ir jų tėvus atvykti į  Atvirų durų dieną.

Jūsų lauksime 2024 m. vasario 29 d. (ketvirtadienį) 17-19 val. 
,,Spindulio” progimnazijoje.  
 Supažindinsime su progimnazija bei atsakysime į aktualius klausimus.   
  
  Laukiame  ,,Spindulio” progimnazijoje!                                
Priėmimas į priešmokyklinio ugdymo grupes 2024-2025 m. m.
    Vyksta vaikų priėmimas į progimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupes mokytis 2024-2025 m. m. Progimnazijoje komplektuojamos 2 priešmokyklinio ugdymo grupės. Priešmokyklinio ugdymo grupę vaikai (2018 ir 2019 metų gimimo) pradės lankyti nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Tėvai (globėjai) prašymus pildo elektroniniu būdu IS prisijungę https://svietimas.vilnius.lt/.
    Prašymai priimami ir IS registruojami nuolat, išskyrus prioritetų, pridėtų dokumentų sutikrinimo metu kovo 11–17 d. ir grupių formavimo metu, kuris vyksta kiekvienų metų kovo 18–31 d. 
Išmatuok sniego dangos storį
   Už lango žiema, o tai geriausias metas vykdyti įvairiausius bandymus ir tyrinėjimus, kurie labai paįvairina mokymo procesą, yra įdomūs vaikams ir teikia daug gerų emocijų. 
   1c klasės mokiniai per gamtos mokslų pamoką keliavo į mokyklos kiemą ir nešėsi kelias ilgas mokyklines liniuotės. Mokiniai atliko tyrimą „ Išmatuok sniego dangos storį“. 
    Tyrimo tikslas – trijuose skirtingose mokyklos teritorijos vietose,  išmatuoti sniego dangos storį.           Mokiniai matavimus atliko mokyklos centriniame kieme, priešais savo klasės langus ir mokyklos sporto aikštyne. Palyginus matavimo rezultatus paaiškėjo, kad storiausia sniego danga, matavimo metu, buvo mokyklos centriniame kieme, net 20 cm. Pamokos metu mokiniai išsiaiškino, kad purus sniego sluoksnis žiemą apsaugo augalus nuo šalčio, jis yra jiems kaip antklodė, nors ir šalta. Šios veiklos metu vaikai daug  sužinojo ne tik apie gamtos mokslų sritį, bet ir praktiškai  pritaikė matematikos pamokų metu sukauptas žinias apie matavimo vienetus. 
Bendradarbiaujame, kuriame ir komunikuojame
   Komunikavimo kompetencija suprantama kaip žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, kuri padeda žmogui suprasti ir veiksmingai perteikti kitiems kalba reiškiamą įvairų turinį – informaciją, mintis ir idėjas.
   Kalba – viena svarbiausių bendravimo priemonių, kalbinius gebėjimus turime nuolat ugdyti, ypač  mokykliniame amžiuje.  Turime nuolat skatinti mokinius komunikuoti, garsiai reikšti savo mintis, pristatyti savo idėjas.  
   1 c klasės mokiniai dažnai gauna užduočių, kurios skatina bendradarbiauti, kurti ir komunikuoti. Visuomeninio ugdymo pamokos metu mokiniai, dirbdami grupėse, turėjo paruošti trumpą pristatymą apie žiemą ir kitus metų laikus Lietuvoje. Pristatymas buvo adresuotas įsivaizduojamiems draugams egiptiečiams, kurie niekada nėra matę sniego. Kiekviena grupė pristatė vieną metų laiką. Vaikai nupiešė piešinius ir labai išsamiai papasakojo apie metų laikus Lietuvoje. Manau, kad išgirdę tokius pranešimus, draugai iš Egipto mielai aplankytų mūsų šalį, o ypač žiemą,  nes tai stebuklingas  metų laikas, kada  galima lipdyti sniego senius, čiuožti nuo kalniuko ir smagiai leisti laiką lauke. 
    Daugelis mokinių drovisi viešai kalbėti, o tokios užduotys, padeda jiems nugalėti  baimę, turtiną jų žodyną, skatina bendradarbiavimo įgūdžius, ugdo kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijas. 
Pažinimo, kūrybiškumo kompetencijų ugdymas technologijų pamokose
Šiais mokslo metai septintų klasių mokiniams pamokose vyksta kompetencijomis grįstas
ugdymas. Per technologijų pamokas dažniausiai vyksta pažinimo ir kūrybiškumo kompetencijų
praktinis ugdymas. Pažinimo kompetencija : technologinis raštingumas visose technologinio
ugdymo kryptyse konstruojamas remiantis moksline, inžinerine praktika įvairiuose kontekstuose,
pažįstant ir įvaldant medžiagas, jų savybes ir charakteristikas, įrankius, priemones, įrangą,
technologinius procesus ir sekas. Identifikuojant, aktualizuojant ir tikslinant problemas mokiniai
motyvuojami tinkamai vartoti technologines sąvokas, kelti probleminius klausimus, vertinti pokyčių
ar idėjų alternatyvų sociokultūrines ir ekologines pasekmes, pridėtinės vertės galimybių kūrimą bei
naudojimą. Generuojant, atrenkant ir vystant problemos sprendimo idėjas mokiniai skatinami
tyrinėti ir kurti, sieti įvairių sričių žinias ir įgūdžius, kritiškai reflektuoti patirtį ir pažangą, mokytis iš
klaidų, išsikelti naujus tikslus ir jų siekti. Septintų klasių mokiniai vasario – kovo mėnesiais
technologijų pamokose atlieka praktinę užduotį – „Namelio – dėžutės“ konstravimą. Mokytojas
pateikia įvairių stilių pagamintus namelių pavyzdžius, kuriuos mokiniai analizuoja, priima
individualius sprendimus apie konstrukcinių medžiagų ir saugų darbo įrankių naudojimą. Čia labai
svarbu įvertinti konstrukcinių medžiagų savybes, atliekami bandymai, tiriamoji veikla, kai
nustatomas medžiagos kietumas, derinamos spalvos – kuriamas dirbinio vientisas dizainas.
Mokiniai praktiškai taiko matematikos dalyko žinias: visos keturios sienos turi būti lygios, statūs
kampai, braižomos ir su siaurapjūkliu išpjaunamos plokštumos matematinės figūros – kvadratai. Šio
proceso metu pasitaiko nesėkmių, kai kampai būna nestatūs ir išpjauta figūra yra stačiakampis.
Mokiniai priima sprendimą kaip ištaisyti klaidas: šlifavimas, dildymas ar papildomas atstumo
sulyginimas atliekant pjovimą. Mokiniai praktiškai išbando ir taiko įvairius detalių sujungimo būdus,
čia vyksta ir tyrimais grįstas ugdymas. Visi šie technologiniai konstravimo procesai labai motyvuoja
ir įtraukia visus mokinius į praktinę veiklą, nes yra matomas rezultatas. Namas statomas nuo
pamatų: keturios sienos, kurių plokštumoje konstruojamos durys ir langai; po to stogo du
lygiašoniai trikampiai (čia taikomos matematikos žinios praktiškai), stogo viršaus dvi plokštumos iš
kurių viena atsidaro. Todėl šis namelis – dėžutės yra praktiškai pritaikomas mokinių aplinkoje.
Mane kaip technologijų mokytoją žavi mokinių kūrybiškumas, individualus sprendimų
priėmimas atliekant namelio išorės dekoravimą. Jeigu pirmąjį trimestrą septintų klasių antrųjų
grupių mokiniai namelio dekoravimui naudojo įvairių medžių: ąžuolo, klevo, beržo, uosio medžių
lukštą ir dizainas buvo taikomas iš XX a. pavyzdžių, tai dabar pirmųjų grupių mokiniai kuria
modernų ir šiuolaikinį XXI a. dizainą. Kūrybiškumo kompetencija: technologijų pamokose
sudaromos sąlygos praktiškai išbandyti įvairias idėjų kūrimo technikas ir kūrybiškus problemų
sprendimo būdus, skatinama kūrybinė mokinių veikla, kūryboje įžvelgti prasmę, galimus sunkumus,
identifikuoti problemas ir kūrybines galimybes, etiškai veikti kuriant, analizuoti analogus ir
alternatyvas, generuoti naujas, įvairias ir originalias sau ir kitiems reikšmingas idėjas ir sprendimus,
valdyti technologinius procesus. Kuriant nebijoti rizikuoti ir klysti. Vertinti problemos sprendimo
rezultato naujumą, išbaigtumą, kokybę ir estetiškumą, pritaikomumą ir vertingumą. Išradingai
dalintis kūrybos rezultatais. Mokiniai turi galimybę dekoravimui naudoti įvairių spalvų popierių,
medžio lukšto detales, kurios suteikia autentiško ryškumo durų ir langų rėmų spalviniam
pasirinkimui.
Mokiniai kovo mėnesį turėtų užbaigti namelių gaminimą ir Spindulio aikštėje vyks septintų
klasių mokinių kūrybinių darbų paroda „Namelis – dėžutė“.
Tautiškumo savaitei skirtos edukacinės mokinių veiklos
  Pasitinkant svarbiausią valstybingumo šventę – Vasario 16-tąją, 5-8 kl. mokiniai dalyvavo Tautiškumo savaitei skirtose edukacinėse veiklose vaikų ir jaunimo klube „Kregždutė“ bei „Spindulio“ progimnazijoje. Dėkojame idėjos koordinatorei ir veiklų organizatorei – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai – Neringai Kaselytei už suteiktą galimybę mokiniams pažinti ir puoselėti senąsias lietuvių tradicijas, lavinti kūrybiškumą bei įdomiai ir prasmingai praleisti laiką kartu.
5-8 kl. mokiniai sausio-vasario mėn. vaikų ir jaunimo klube „Kregždutė“ drauge su edukatore Vita mokėsi rišti knygas, karpyti karpinius, kurti lino raižinius, verti pavienes šiaudinio sodo detales (reketukus). Mokiniai sužinojo visų šių technikų subtilybes, simboliką, lavino rankas, kurdami rankų darbo kūrinius. Visi džiaugėsi nauja patirtimi, mažyčiais atradimais ir tvariais kūrybiniais sprendimais iš gamtos.
Visos šios edukacinės veiklos ne tik puoselėjo senąsias tradicijas, bet ir formavo vertybines nuostatas, brandino mokinių tautinę ir kultūrinę savimonę, sudarė sąlygas kultūrinio identiteto išsaugojimui. Etninės kultūros integravimas į ugdymo procesą sustiprino mokinių kultūros, kūrybiškumo, pažinimo kompetancijas.
Tautiškumas – tarsi viso gyvenimo indas, į kurį metai iš metų dedamos vertybės, puoselėjama gimtoji kalba, etninė kultūra, prisimenama šalies istorija - duoda apčiuopiamų rezultatų. Taip formuojama brandi, kritiškai mąstanti asmenybė, gebanti mylėti ir ginti savo šalį.

Mylėkime Lietuvą, didžiuokimės savo valstybe, būkime aktyviais jos piliečiais!
Atrakink Adomo Mickevičiaus Vilnių
Vasario 14d. 8a klasės mokiniai lankėsi viešojoje A. Mickevičiaus bibliotekoje, įsikūrusioje buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose. Aštuntokų viešnagės tikslas – susipažinti su viešąja biblioteka ir rašytoju Adomu Mickevičiumi bei sudalyvauti komandiniame žaidime, pasitelkiant interaktyvią prieigą.
Aštuntokai lankėsi visuose trijuose bibliotekos pastato aukštuose, sužinojo bibliotekos pastato istoriją, susipažino su teikiamomis paslaugomis. 
Mokiniai buvo maloniai nustebinti sužinoję, jog galima bibliotekoje ne tik skaityti ir rasti naujausias knygas (jų sukaupta apie 1 mln), informacijos ieškoti, kreipiantis į bibliotekininkę ar robotą, bet ir sudalyvauti knygų pristatymuose, seminaruose, koncertuose, apsilankyti parodose, sudalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, kūrybinėse dirbtuvėse, ekskursijose ar smagiai žiūrėti filmus su draugais vaizdų palėpėje. Ir viskas po vienu stogu! Ir tai dar ne viskas. Viešojoje A. Mickevičiaus bibliotekoje galima ne tik skaityti knygas, bet ir dviem savaitėms pasiskolinti populiarius stalo žaidimus, pasiklausyti populiarių muzikos įrašų. Viešoji biblioteka yra išsidėsčiusi keliuose pastatuose, nors įsikūrusi tik viename. Tai patvirtina ant bibliotekos sienų esančios skirtingos gatvių lentelės (Trakų g. 10 ir Trakų g. 12), bylojančios apie dviejų pastatų susijungimą. Aštuntokų akį patraukė išlikusios XV-XVI a. freskos, koklinė krosnis, skliautuotos lubos, autentiškos arkos.
Minint 100-ąsias poeto Adomo Mickevičiaus mirties metines (1955 m.) bibliotekai suteiktas jo vardas. Nuo tada bibliotekos veikla susieta su šio poeto asmenybės, kūrybos ir gyvenimo atminimu, jo įamžinimu ir skleidimu.
Mokiniai susipažinę su Adomo Mickevičius asmenybe ir kūryba, kibo pasiraitoję rankoves į loginių ir kūrybinių užduočių atlikimą, ieškodami romantizmo epochos poeto pėdsakų Vilniuje. Aštuntokai buvo suskirstyti komandomis ir turėjo kuo tiksliau išspręsti pateiktas užduotis bendradarbiaujant tarpusavyje per 30 minučių. Nugalėtojų laukė – A. Mickevičiaus bibliotekos ženkliukai ir saldumynai.
Labai greitai ir smagiai prabėgo aštuntokų popietė viešojoje A.Mickevičiaus bibliotekoje. Mokiniai varžydamiesi lavino loginį, kūrybinį mąstymą, gilino komunikavimo, kultūros, kūrybiškumo, pažinimo kompetancijas, susipažino su bibliotekos gyvenimu iš arčiau.
Kviečiame visus pasekti mūsų pavyzdžiu ir surasti bibliotekas iš naujo! Lankykitės, tapkite aktyviais skaitytojais bei smagiai leiskite laiką su draugais, skaitydami knygas!
Švęskime laisvę
    Vasario 16-oji – diena, kai daugelis susimąstome, kaip gera gyventi laisvoje, nepriklausomoje valstybėje. Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, džiaugiamės ir dėkojame, kad esame laisvi. Kad sužinotume daugiau apie valstybės praeitį, 2 b klasės mokiniai dalyvavo nuotolinėje pamokoje. Transliacija vyko Vyriausybės rūmuose su istoriku dr. Mindaugu Nefu, kuris  beveik 150 Vilniaus rajono progimnazijų pradinukų vedė specialiai parengtą pamokėlę apie Vasario 16-ąją. 
Sveikiname su Vasario 16 diena visus vaikus, tėvelius ir mokytojus!