Kaip ir kiekvienais metais, tradiciškai mokykloje vyksta
Vilniaus pažinimo edukacinė diena. Pažinti savo miestą
yra labai svarbu, o ypač Vilnių, kuriame verda bei
kunkuliuoja gyvenimas pilnas naujovių ir neaplankytų
vietovių. 6C klasės mokiniai, kartu su auklėtoja Renata
Ziminskiene, nusprendė šiltą bei saulėtą rugsėjo 22
dieną nuvykti į energetikos ir technikos muziejų.
Atvykome į muziejų, kuris yra įsikūręs industrinio
paveldo objekte – pirmosios Vilniaus miesto elektrinės,
atidarytos 1903 m. vasario 14 d., patalpose.
Tik įžengę į muziejų supratome šio
muziejaus didingumą: visur supo garo
turbinos, generatoriai, garo katilai,
vandens siurbliai, vamzdynai, valdymo
pultai. Elektrinės pirmo aukšto erdvėje mokiniams buvo pristatomos senovinės lempos, jų veikimo
principai. Mokiniai sužinojo, kad pirmoji viešoji elektros lemputė užsidegė Rietave 1892 m.,
kunigaikščių Oginskių dvare. Pirmosios nedidelės elektrinės lemputės Vilniuje atsirado pasiturinčių
žmonių namuose, o 1987 m. tokia elektrinė lemputė veikė M. Jelenskio name Jurgio (dab.
Gedimino) prospekte. Elektra taip pat gali būti naudojama kaip dirbtinio apšvietimo šaltinis, todėl
po kelių dešimtmečių pasirodė Voltos lanko lempos, kurios buvo naudojamos lauko apšvietimui, po
to sekė elektros žvakės, jos buvo naudojamos Paryžiaus, Londono, Niujorko gatvių apšvietimui. O
kas gi išrado lemputę, nekantravo pagilinti savo žinias smalsieji šeštokai? Štai čia ir sužinojom, kad
praktiškų kaitrinių elektros lempučių išradėjais galima laikyti britą Joseph Swan ir amerikietį Tomą
Edisoną. Jie sukūrė lemputes, kaitriniams siūleliams panaudodami suanglintą medvilnę ir bambuką,
taigi lemputės tapo sąlyginai patikimos ir pigios. Pagilinę žinias toliau keliavome su gidu į edukacinį
užsiėmimą: „Kaip 6C klasės mokiniams įsižiebė lemputė?”. Mokiniai tapo tikrais fizikais ir jau po šio
eksperimento tikrai bus pasiruošę kelionei į fizikos gilesnį mokslą. Šioje edukacijoje jie sužinojo, kad
grandine keliaujantys elektronai atsitrenkia į lemputės gijos atomus, kurie ima vibruoti, išskiria
šilumą ir šviesą. Taip įsižiebia lemputė. Taip pat suprato, kad elektra gali įkaitinti medžiagas, o
įkaitusi viela tapo kaip šviesos šaltinis. Vėliau išmoko apie kaitrinę lemputę, hermetinę dviejų
anglies gijų lemputę. O didžiausią džiaugsmą mokiniai pajautė kai sukonstravo savo lemputes ir
pasirodo jos dar švietė. Valio! Eksperimentas pavyko ir visi toliau su šypsenomis sparčiai
žingsniavome į interaktyvią ekspoziciją, kurioje pamatėme spalvotus šešėlius, šokinėjantį žiedą,
vandens smegduobę, bernulio kamuolį, garso vamzdžius, vienas iš milijono – čia sukome cilindrą ir
bandėme surasti juodą rutuliuką, elektromagnetinius garsus, šviesos medį, koriolio ratą –
spaudėme oranžinį mygtuką, tada pradėjo tekėti vanduo, o pasukę ratą, stebėjome, kas vyksta su
vandens čiurkšlėmis; vandens parabolę – sukome indą, stebėjome kaip keičiasi skysčio paviršiaus
forma.; stroboskopą – spaudėme mygtuką, stebėjome, kas vyksta ir sukdami reguliatorių, keitėme
virvelės sukimosi greitį ir jos įsitempimą; rankų bateriją – padėjome ranką sant dviejų metalinių
diskų- vieną ant kairiojo, kitą ant dešiniojo. Stebėjome matuoklį. Išbandėme skirtingas metalų
kombinacijas. Stebėjome, kada matuoklio parodymai buvo didžiausi. Ir visas mūsų eksperimentines
veiklas vainikavo kiekvieno 6c klasės mokinio čiuožimas geltonu vamzdžiu bei kiekvieno nučiuožto
mokinio greičio matavimas.