Pirmokai prisiminė Šv.Velykų tradicijas ir rideno margučius
Vaikas ateidavo gryčion pirštą burnon įsikišęs, jeigu vieną, vadinasi vieno kiaušinio nori, jeigu du – tuomet du reikia duoti. Suaugusieji tuo tarpu su kaimynais margučiais keisdavosi, o jeigu važiuodavo į svečius, tai būtinai lauktuvių margučius veždavo. Trečioji Velykų diena buvo vadinama „Ledų diena“ – jis skirta tinginiavimui. Griežtai draudžiama dirbti bet kokius darbus, nes buvo tikima, kad vasarą gali ledai javus sumušti.            
Reikia nepamiršti, kad Velykų šventimas šiemet pasibaigia balandžio 3 dieną. Tai yra sekantį sekmadienį po Velykų, kuris vadinamas Atvelykiu. Seniau tą dieną pabaigdavo valgyti paskutinius Velykų valgius, taip pat margindavo bei ridendavo kiaušinius.  
Po nuoširdžių pasakojimų visi kartu apžiūrėjome draugų margučius. Ypač visiems patiko Ugnės Zagorskaitės atneštas stručio kiaušinis. Jis buvo daug didesnis už mūsų turimus vištų, žąsų kiaušinius. O ir išmargintas buvo nepaprastai gražiai. Apžiūrėję margučius skubėjome juos išbandyti. Kieno margutis riedės toliausiai? 
          Linkime visiems smagiai atšvęsti Atvelykį, kitaip vadinamas Vaikų Velykėles.
 Po Velykų atostogų susirinkę į mokyklą 1B klasės moksleiviai dalinosi atostogų įspūdžiais. Kiekvienas atsinešė margučių ir pasakojo kaip juos dažė, piešė, skutinėjo, lukštuose virė, dažuose mirkė, servetėlėm klijavo, folija trynė ar kitaip įmantriai margino.
 Prisiminėme, kad senovėje Velykos būdavo švenčiamos tris dienas. Pirmoji – skirta šeimai. Niekas neidavo į svečius ir svečių nepriimdavo. Buvo manoma, kad atėję svečiai atneš ir paliks savo blusas. Antrą dieną vaikai eidavo kiaušiniauti. 
Jaunieji skaitovai
Nuo rugsėjo mėnesio pirmų – antrų klasių mokiniai turi
galimybę lankyti ” Knygų mylėtojų” būrelį. Jo metu yra
įtvirtinami skaitymo įgūdžiai, lavinama vaizduotė,
skaitomos įvairios knygelės. Mokiniai jas aptaria,
inscenizuoja, piešia pasakoms iliustracijas. Taip pat jiems
patinka klausytis ir mokytojos skaitomų istorijų. Visi
norintieji galėjo išbandyti savo jėgas kūrybinėje veikloje :
jie tapo savo sugalvotų istorijų knygelių autoriais.
Valdovų rūmuose
Kovo 18 d. 3a klasės mokiniai mokėsi ne mokykloje,
o Valdovų rūmuose. Vaikai apžiūrėjo rūmus,
klausėsi įdomaus gidės pasakojimo apie viduramžių
Lietuvą , daug pamatė. Įdomiausia dalis –
edukacinis užsiėmimas. Trečiokai ne tik susipažino
su Lietuvos herbo – Vyčio atsiradimo istorija, bet ir
patys jį pasigamino. Užsiėmime taip pat susipažino
su Lietuvos vėliavomis, sužinojo apie jų svarbą
mūšyje, susipažino su to meto ginklų rūšimis, galėjo
trumpam tapti viduramžių riteriais, laikydami
rankose skydą ir kalaviją. Į mokyklą mokiniai grįžo
pilni įspūdžių ir praturtėję žiniomis.
Geografijos Olimpiada
Olimpiadoje dalyvavo 26 mūsų mokyklos  mokiniai. Olimpiados užduotys buvo pateiktos įvairiomis iliustracijomis, diagramomis ir žemėlapiais. Mokiniai turėjo taikyti ne tik bendrąsias geografijos žinias ir gebėjimus (pvz., mokėti orientuotis topografiniame žemėlapyje), bet ir prisiminti pasaulio regionų išskirtinius bruožus. Olimpiada buvo vykdoma kompiuterių klasėje
 ir tai mokiniams paliko puikų įspūdį.
VI klasės grupėje geriausiai užduotis atliko Auksė Petkevičiūtė (6a kl.);
  VII klasės grupėje geriausiai užduotis atliko Saulė Vincenta Moisiejenko (7a kl.);  
VIII klasės grupėje geriausiai užduotis atliko Gitana Černauskaitė (8b kl.).
Sveikiname ir linkime sėkmės, klajojant po geografinių žinių labirintus bei dalyvaujant kitose geografijos olimpiadose. Olimpiadą organizavo geografijos vyr. mokytoja Lina Mažukėlė
Kaip ir kiekvieną pavasarį tradiciškai mūsų 
mokykloje vykdoma respublikinė 6–8 klasių 
geografijos olimpiada „Mano gaublys“. 

Olimpiados tikslas - skatinti mokinių domėjimąsi geografija ir populiarinti geografijos 
mokslą mokykloje.
Kalbos ir kalbėjimo sutrikimų poveikis mokymuisi
Kalbą sudaro: 
  • Žodynas, 
  • Garsų tarimas;
  • Foneminė klausa;
  • Gramatinė kalbos sandara;
  • Rišlioji kalba.
Mokinys gali patirti sunkumų mokykloje, jeigu nors vienas paminėtas kalbos komponentas yra nepakankamai išlavėjęs. 
 Garsų tarimo trūkumai yra lengviausiai pastebimi, tačiau mokymuisi jie poveikį gali daryti tik tada, jeigu vaikas dėl aplinkinių kritikos vengia kalbėti. Rašto darbuose klaidos retesnės: kartais praleidžiama raidė (jeigu to garso netaria) arba keičiama kita raide.
 Foneminė klausa – žmogaus gebėjimas skirti  panašiai skambančius garsus žodyje. Nesusiformavus foneminei klausai, vaikas suvokia ne tai ką mes jam sakome, o tai ką jis išgirsta – kai ką tiksliai, o kai ką tik apytiksliai.   Vaikai, turintys neišlavintą foneminę klausą, kalbėdami daro įvairių garsų keitimo klaidų, o rašydami painioja panašiai skambančių garsų raides: skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, ilgųjų ir trumpųjų balsių, e, ė ir ie, o ir uo balsių ir dvibalsių.
   Labiausiai nukenčia kalba, kai sutrinka visos jos sritys. Vaikas netaisyklingai taria kalbos garsus. Kartais gali ištarti izoliuotus garsus, bet painioja juos kalbėdamas. Neskiria panašiai skambančių garsų. Silpni garsų analizės  įgūdžiai. Geba įvardinti aplinkos daiktus, bet pasitaiko netikslių sąvokų. Nežino kai kurių apibendrinančių žodžių. Menkas sinonimų kiekis. Sakiniuose  pasitaiko derinimo, prielinksnių parinkimo klaidų.  Skaitymo įgūdžiai šių vaikų taip pat būna silpni. Nukenčia ir kitų dalykų mokymasis, kada reikia pasakoti, aprašyti, spręsti žodinius uždavinius ar pan.
     Kalbos ir kalbėjimo sutrikimus galima įveikti arba sušvelninti. Kuo geriau pasiseka pašalinti – tuo geriau mokiniui sekasi mokytis.  Korekcinis darbas vyksta logopedinių pratybų metu, tačiau tėvai ir patys gali padėti ugdyti savo vaiko kalbą. Pagrindinė taisyklė – daug bendrauti: pasakoti, ką veikiate, planuojate, matote, žinote, svajojate…
Dabartiniame pasaulyje kalba yra labai svarbi. Mums reikalinga
kalba, kad galėtume kalbėtis su kitais, juos išklausyti, skaityti ir
rašyti. Kalba mums leidžia smulkiai nupasakoti praeities įvykius
bei planuoti ateitį. Ji mums suteikia galimybę perduoti tam tikrą
informaciją iš kartos į kartą. Nors kalbėjimo geba yra įgimta, bet ji
turi būti žadinama toliau, taikoma gimtosios kalbos garsų sistemai
ir gramatikai vartoti. Be bendravimo su suaugusiuoju, vaikas
negalėtų pradėti kalbėti, būtų tik garsų kompleksai.
Pilnavertė komunikacija priklauso nuo kalbėjimo ir kalbos mokėjimo lygio.
Seminaras mokytojams: ruošiantis tapti progimnazija (I d. Mokyklos strategija ir misija)
Seminarą veda ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. konsultantė Birutė Ruplytė
Pasidžiaukime artėjančia Šv. Velykų švente
 Atbudus pavasariui, sugrįžus paukščiams švenčiame gražiausią pavasario šventę – Šv. Velykas. Tikybos mokytoja Dana Bruzgienė pakvietė vaikučius į netradicinę pamoką, kurios metu vaikai buvo supažindinti su Šv. Velykų šventės tradicijomis, margučių marginimo paslaptimis, susipažino su įvairių paukščių kiaušiniais. Taip pat išgirdo kiaušinių paruošimo dažymui būdus, kokiais įrankiais naudojasi meistras, kad margučiai būtų simetriški ir dailiai išskutinėti. Vaikai tyrinėjo gražuolius margučius, buvo smalsūs ir aktyvūs. 
    Pradinių klasių mokiniai gali pasidžiaugti artėjančia Šv. Velykų švente, turėdami galimybę išmokti ir pasigaminti gražiausių velykinių darbelių: marginti margučius, rišti verbas ir pasigaminti žvakutes. Visus lydėjo džiugi pavasariška nuotaika.  Mokiniai iš pamokos išsinešė gaivią tikėjimo galią, kuri apsigyveno mūsų širdyse.  Norisi palinkėti, kad kartu su atbundančia gamta visų mūsų sielose skleistųsi gerumo gėlės.
Paroda “Margučių puošybos paslaptys”
   Neįsivaizduojame Šv. Velykų stalo be svarbiausio šventės simbolio – margučio. Kiaušinių marginimo tradicija, paveldėta iš mūsų prosenelių ir senelių, iki šiol yra tęsiama, panaudojant natūralias ir šiuo metu jau paplitusias chemines dažymo priemones. Nuo senų laikų margutis buvo ne tik stalo puošmena, bet ir gero derliaus, sėkmingų metų ar kitų palinkėjimų nešėjas. Visa tai užkoduota nuo senų senovės ant margučių raižomuose ar piešiamuose simboliuose.
   Visą savaitę 5 – 10 klasių mokiniams  vyko edukaciniai užsiėmimai – “Velykiniai kiaušinių marginimo būdai”. Margindami kiaušinius, mokiniai susipažino su senovinėmis ir šiuolaikinėmis technikomis: dažė natūraliais – augaliniais dažais, margino kempinėle, prisiminė dekupažo, batikos technikas, piešė emocijas, kūrė mozaikas iš skaldyto kiaušinio lukšto gabalėlių, vėlė iš vilnos. Kurdami įvairiausius raštus vašku, susipažino su simbolių reikšmėmis.  
Mokyklos I a. foje galima pasigrožėti mūsų mokyklos mokinių numargintais velykiniais margučiais. Edukacines pamokėles vedė ir parodą organizavo technologijų, dailės mokytojos Danguolė Namirskienė ir Irma Vaitkuvienė.
,,Švari kalba – švari galva”
Šiais metais mūsų mokyklos 5 – 8 klasių mokiniai dalyvavo nacionaliniame lietuvių kalbos
konkurse ,,Švari kalba – švari galva”. 7 a klasės mokinys Faustas Narkevičius užėmė 4 vietą.
Konkurso istorija prasidėjo 2008 m. Ir tada jame dalyvavo 2000 Lietuvos mokinių. 2014 m.
konkurso geografija išsiplėtė – jame turėjo galimybę dalyvauti ir užsienio lietuviškose mokyklose
besimokantys moksleiviai. 2015 m. savo lietuvių kalbos žinias pasitikrino daugiau kaip 16 000, ir
pirmą kartą buvo kviečiami penktokai.
2016 m. kovo 7 – 10 d.vyko devintasis nacionalinis lietuvių kabvos konkursas ,,Švari kalba – švari
galva”. Jame dalyvavo 16,5 tūkstančiai moksleivių iš 625 Lietuvos mokyklų ir 80 mokinių iš 7
lietuviškų mokyklų užsienyje. I etape, kuris vyko mūsų mokykloje, Faustas surinko 99% taškų. Kovo
21d. dalyvaudamas II etape mieste, jis surinko 95% taškų. Tai puikus rezultatas. Linkiu Faustui
sėkmės kituose konkursuose ir džiaugiuosi, kad jis daug dėmesio skiria savo gimtajai kalbai.
Mokytojai po pamokų
Foto galerija bus nuolat papildoma.
Ar žinote, ką veikia mokytojai po pamokų?
Taip, taip, gerai išgirdote klausimą.
Žinoma, po pamokų jie ruošiasi pamokoms, taiso mokinių pratybas, sąsiuvinius, kontrolinius ar
kitus rašto darbus, planuoja rytdienos veiklą su mokiniais, ruošiasi renginiui ar kokiai olimpiadai
kuria įdomias užduotis, o gal skaito dalykinę ar metodinę literatūrą, o gal rašo žinutę, skambina
telefonu auklėtinių tėvams, pranešdami svarbią naujieną. To, viešai nematomo, darbo mokytojai
atlieka labai daug. Ir dažniausiai matome tik rezultatą, tik tas 45 pamokos minutes.
O dar, mokytojos ar mokytojai yra mamos ir tėčiai, žmonos ir vyrai, dukros ir sūnūs. Ir visur savo
pareigas turi suspėti atlikti laiku ir gerai.
Ir labai smagu, kad retkarčiais randama laiko sau, savo hobiui, rankdarbiui, teatrui, koncertui ar
knygai. O gal paprasčiausiam pasivaikščiojimui po mišką ir pabuvimui su savimi. Arba darbui sode,
pasikalbant su obelim.
O kur dar noras tobulėti, išmokti ką nors naujo… Juk žmogus gyvas ir jaunas tol, kol turi tikslus ir ko
nors siekia.
Nuotraukų galerijoje pasižiūrėkite, ką mūsų mokytojai veikia, kuria po pamokų…