Prašome susipažinti su Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos
uniformų dėvėjimo tvarkos aprašu.
Prisegti failai
Mokinių uniformų dėvėjimo tvarkos aprašas.pdf
Skelbimai
2019 m. vasario 27 d. / Jurgita Zenevičiūtė
Kviečiame dalyvauti
Vilniaus miesto 5-8 klasių mokinių
konferencijoje
„Sėkmė matematikoje” kovo 14 d.
Prisegti failai
Mokytojų veikla
2019 m. vasario 26 d. / Audronis Bliavas
2019-02-28
nuo 14:30
ketvirtadienį
211 kabinetas
Tema paskelbta dienyne.(dalyvavimas būtinas)
Tobulėkime visi.
P.S. Individualios konsultacijos ir praeitos paskaitos praktinis išbandymas 14:00-14:30
Ugdymo procesas
2019 m. vasario 25 d. / Irma Zmejauskaitė
Koks tai raitelis?
Kur jis joja? Kokie ten „kryžiai“ ant skydo? Kodėl jis vadinamas Vyčiu?
Šie ir
kiti smalsių ir energingų ketvirtokų klausimai aidėjo Valdovų rūmų menėse. 4C
klasės mokiniai š.m. vasario 14 dieną dalyvavo Valdovų rūmuose vykusiame
renginyje. Pilietiškumą ir patriotiškumą skatinantis edukacinis užsiėmimas buvo
parengtame atsižvelgiat į mokykloje
vykstančias „Pažinimo dienas“.
Ketvirtos klasės
mokiniai dar tik pradeda savo pažintį su didžia ir garbinga Lietuvos istorija.
Šis užsiėmimas tapo puikia galimybe daugiau sužinoti apie Lietuvos valstybės herbą ir jo simbolį – Vytį. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužinojo, kas ir kada pirmasis pradėjo naudoti šį herbą bei kodėl jis vadinama Vyčiu. Renginio vedėja papasakojo herbo figūrų ir spalvų simboliką, herbo kilmę, pademonstravo archeologinius XIV–XVI a. radinius. Renginio metu ketvirtokai ne tik įgijo teorinių žinių, bet ir puikiai praleido laiką gamindami vėliavėles su Vyčio ženklu. Kartu su šia maža vėliavėle vaikai į savo širdis ir šeimas parsinešė ir dalelę pilietiškumo. Vaikų domėjimąsi patriotinėmis temos skatinsime ir kovo mėnesį – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2019 m. vasario 25 d. / Spindulio progimnazistas
Nuotraukų aut. muzikos mokytoja L.Gubanovienė
Man valdovų rūmuose labai patiko.
Mes kalbėjome apie Vyčio ženklą. Mes
gavome knygutes ir darėme jose užduotis.
Man labai patiko mūsų gidė. Ji labai
įdomiai pasakojo. Man patiko pasijusti
XIII a. ir pamatyti visus senovinius daiktus,
pinigus, skrynias. Man buvo įdomu
klausytis apie Vazų šeimą.
XVI a. profesionalūs vietiniai, taip pat italų, lenkų bei kitų šalių
architektai, kiti menininkai ir meistrai Valdovų rūmus pavertė
renesansine rezidencija, kuri vėliau įgijo ankstyvojo Baroko
bruožų. Rūmuose rezidavo Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovai.
XVI a. ir XVII a. Vilnius buvo svarbus Vidurio Rytų Europos
centras, o LDK ir Lenkijos Karalystė, kurias valdė
Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų monarchai – įtakinga
šio regiono valstybė. Rūmuose vyko daug visai Europai svarbių
istorinių įvykių.
1655 m. rugpjūčio mėn. Rusijos kariuomenė užėmė Vilniaus
miestą, Žemutinę ir Aukštutinę pilį. 1661 m., vaduojant Vilnių,
per kelis mėnesius trukusią kovą Valdovų rūmai buvo smarkiai
apgriauti ir išgrobstyti.
XVIII a. rūmuose apsigyveno neturtingi miestiečiai ir čia
įsikūrė įvairios dirbtuvės. XVIII a. pab. buvo nuspręsta rūmus rekonstruoti ir juos pritaikyti
reprezentacijai, bet žlugus ATR, šie planai nebuvo įgyvendinti.
XIX a. pradžioje rūmai visiškai sugriauti.
Rūmų griuvėsiai buvo nugriauti 1801 m. Griaunant rūmus, pirklys Abraomas Šliosbergas gavo
teisę pastatyti savo namus virš rytų korpuso naudojant šio korpuso mūrus. Šio namo viduje išliko
dalis pirmojo aukšto rūmų sienų ir rūsiai.
5 a klasės mokinė Kamilė Jurgutytė
Nuotraukų galerija
Klasių veikla
2019 m. vasario 23 d. / Ramunė Goberienė
2019 m. vasario 14 d. 7b klasės mokiniams pamokos vyko neįprastai, nes diena buvo skirta edukacinei veiklai, susipažinimui su Vilniaus miestu. Mokiniai apsilankę „Swedbank“ finansų laboratorijoje sužinojo apie pinigų istoriją, efektyvių išteklių panaudojimą, biudžeto planavimą bei taupymo svarbą. Naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis ir žaisdami interaktyvius žaidimus mokėsi planuoti biudžetą.
Vėliau vyko į Tuskulėnų memorialinį kompleksą. Edukacinėje pamokoje pristatyti Lietuvos valstybės simboliai – herbas, vėliava ir himnas – turintys šimtametes tradicijas. Būta istorijos tarpsnių, kai Lietuvai praradus nepriklausomybę, valstybingumo simboliai reprezentavo tautos laisvės siekius, žymėjo okupuoto krašto tautos vienybę. Užsiėmimo metu atlikdami užduotis mokiniai aiškinosi, kodėl permainingą Lietuvos valstybingumo istoriją atspindintys simboliai mums tokie svarbūs, kaip jie kito amžiams bėgant.
Nuotraukų galerija
[Projektas Žalios erdvės]
2019 m. vasario 22 d. / Audronis Bliavas
Pagaliau jau padarėme didįjį vazoną. Ieškome, kas galėtų ir norėtų ir gebėtų sudėlioti žaliąją augalų ekspoziciją… Jei dauguma pritars, įkomponuosim ir mini fontanėlį.
Dėl vazono apželdinimo vyksta gyva diskusija Žalios erdvės (online 12 narių) (messenger) jei norite prisijungti parašykit.
Iš visų pasisakymų daug maž ryškėja vizija:
- tai yra mini miško ekspozicija su mini takeliais, tiltu, upeliu, fontanėliu, led apšvietimu, žemaūgiai augalai, keli bonsiukai, samanėlės, žvirgždas ir gal koks mini namukas, žodžiu koncepcija kaip įdomus mini miškelis.
Priešmokyklinukų veikla
2019 m. vasario 22 d. / Kristina Povilavičienė
Kiekvienas žmogus savo namais vadina vietą, kuri
artimiausia jo širdžiai. Toje vietoje jis atranda gražiausių
kampelių.
Šiemet mūsų mokykloje vyko respublikinė priešmokyklinio
amžiaus vaikų kūrybinių darbų paroda „Namai ten, kur
gyveni“. Parodos tikslas – įkvėpti vaikus domėtis gimtojo
kaimo, miestelio, miesto istorija, lankytinomis vietomis,
ugdyti pilietiškumą, patriotiškumą, mokytojus raginti
ugdymo procese išsamiau supažindinti vaikus su gimto
krašto istorija, gamta, suteikti žinių apie lankytinas vietas.
Džiaugiamės, kad paroda sulaukėme gausaus būrio dalyvių iš visos Lietuvos. Parodoje dalyvavo 40
ugdymo įstaigų ir 176 ugdytinių. Parodai pristatytuose darbeliuose galima pastebėti, kad kiekvienas
mažas kūrėjas tikrai pažįsta tą vietą, kurią vadina namais ir puikiai sugeba pavaizduoti ją savo
piešinyje. Mes, sostinės gyventojai, atradome nemažai vietų, apie kurias net neteko girdėti ir
stengsimės jas aplankyti, paroda padėjo geriau pažinti mūsų gimtąjį kraštą – mūsų Lietuvą.
Džiugina, kad paroda sudomino ne tik mažuosius, bet ir jų tėvelius bei mokytojus, suartino,
sustiprino santykius tarp vaikų ir tėvų, tarp grupės draugų.
Parodą aplankė ir mūsų artimiausi kaimynai – Vilniaus l/d „ Medynėlis“ priešmokyklinės grupės
vaikai ir auklėtojos. Vaikams įspūdį paliko ne tik paroda, bet ir apsilankymas mokykloje.
Parodą apibendrino “Spindulio” progimnazijos dailės mokytoja metodininkė Rima Vaitkevičiūtė:
„Apžiūrinėjant darbus jaučiu didžiulį šviesos, meilės, energijos srautą. Įvairių technikų pagalba,
drąsiomis linijomis ir potėpiais, mažieji kūrėjai mums transliuoja žinią, kad namai, tai jų gimtinė ir
jos miestai, kurie yra patys geriausi, gražiausi ir įdomiausi. Piešinys tai nėra tik vaizdas, tai emocija,
virtusi vaizdu.“
Dar kartą nuoširdžiai dėkojame visiems parodos dalyviams ir pedagogams.
Dirbant pedagogo darbą svarbu turėti palaikymą ir galimybę realizuoti savo idėjas, už tai esame
dėkingi mūsų mokyklos direktorei ir visai administracijai.
Paroda mokykloje veiks iki kovo 11 dienos.
Fotogalerijoje -akimirkos iš parodos.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2019 m. vasario 22 d. / Lina Mažukėlė
Vasario 14 d. 6a klasės mokiniai edukacinės dienos
metu vyko į Valstybės pažinimo centrą, kur sėmėsi naujos informacijos apie
Lietuvą, atlikdami nelengvas užduotis.
12 val. mokiniai susirinko klasėje, išklausę saugaus
instruktažo iškeliavo į Valstybės pažinimo centrą. Atvykus mūsų laukė du
apsauginiai ir didelis metalo detektorius (pastatas, kuriame vyko edukacinė
programa buvo Lietuvos Respublikos Prezidentūros valdose, dėl to yra stipriai
saugomas). Galiausiai praėję patikrinimą mes nuėjome į pažinimo centro vidų,
kur mus pasitiko gidė. Čia prasidėjo mūsų edukacinis užsiėmimas – „Atrask
Lietuvą!“.
Pradžioje mes aptarėme penkis svarbiausius pažymius, be
kurių neegzistuotų valstybė: biudžetas, piliečiai, valdžia, teritorija, geri santykiai
su kaimynėmis. Po to gidė mus suskirstė į penkias grupes po keturis žmones ir
aprodė penkias patalpas su užduotimis (kiekviena užduotis buvo susijusi su penkiais
valstybės požymiais), kurias reikėjo atlikti per 30 minučių. Edukacinio
užsiėmimo metu (orientacinio žaidimo pobūdžio),
dirbome komandose, tyrinėjome ekspozicijos turinį bei susipažinome su
iškiliausiomis Lietuvos asmenybėmis, biudžeto sandara, tarptautinio
bendradarbiavimo ypatumais. Buvo įdomu tai, kad kai kurias užduotis reikia atlikti
su specialiais planšetiniais kompiuteriais. Užduotys buvo tikrai nelengvos, o
rasti tau tinkamą atsakymą tarp šimtų kitų varė beveik į neviltį. Visgi, praėjus
30 minučių beveik visos grupės buvo baigusios visas užduotis. Galima
pasidžiaugti, kad refleksijos metu apibendrinus atsakymus daugelis atsakymų
sutapo su gidės ir tai tik dar įrodo, kad visos grupės labai stengėsi.
Pabaigai mes padėkojome gidei ir pakiliomis
nuotaikomis nužygiavome link stotelės. Sulaukę autobuso grįžome iki mokyklos ir
išsiskyrėme.
Ši išvyka kitoje edukacinėje
aplinkoje mums suteikė daug žinių ir praktiškų patirčių.
Nerijus Tomkus, 6a klasės mokinys
Nuotraukų galerija
Priešmokyklinukų veikla
2019 m. vasario 21 d. / Vilma Tuganauskienė
„Naktį, išėjus į lauką ar atitraukus
užuolaidas ir pažvelgus pro langą galima pamatyti Mėnulį. Mėnulis kabo aukštai danguje, apsuptas pulko žvaigždžių ir šelmiškai šypsosi, skleisdamas malonią sidabrinę šviesą. Jis džiugina kiekvieną,
dar nenorintį miegoti ar tiesiog mėgstantį naktimis pasvajoti“ (K. Kasparavičius. ištrauka iš „Mėnulio lokiai“).
Sausio mėnesį priešmokyklinukai lankėsi Planetariume. Tai viena iš daugelio vaikų laukiamų ir mėgstamų išvykų, kurios metu edukacinė veikla vyksta ne grupėse, ne mokykloje. Tokios išvykos skatina vaikų bendradarbiavimą su mokytojais ir padeda ugdytis stebint ir tyrinėjant aplinką.
Danguje galima pamatyti ne tik mėnulį ir žvaigždes. Saulė
yra mūsų dienos palydovė ir geros nuotaikos šaltinis.
Smagu vasarą gulėti ant žolės ir stebėti, kaip dangumi
plaukia debesys, panašūs į įvairiausias mums pažįstamas figūras.
Naktį galime stebėti dar daugiau įvairių dangaus kūnų, tik
ne visus juos matome plika akimi, kai kurie yra taip toli, kad plika akimi, be
specialios įrangos, nepamatysi.
Tai planetos: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris,
Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Visos kartu jos vadinamos Saulės sistema.
Kiekviena Saulės sistemos planeta yra labai skirtinga,
tačiau visos jos sukasi apie centrinę sistemos ašį- Saulę.
Merkurijus – artimiausia Saulei planeta, Venera, senovės
lietuvių dar vadinama Aušrine arba Vakarine, antroji pagal atstumą nuo Saulės
planeta. Žemė – trečia planeta nuo Saulės, ji yra vienintelė planeta Saulės
sistemoje, turinti tokį palydovą kaip Mėnulis. Tai vienintelė žinoma planeta,
kurioje egzistuoja gyvybė. Marsą (senovės lietuviai vadino Žiezdre) mes galime
matyti plika akimi, danguje jis atrodo kaip ryški rausvos spalvos žvaigždė. Ir
t.t.
Bet šiandien mums svarbiausia yra Žemė ir jos draugystė su
Saule.
Kiekvieną rytą mes matome, kaip Saulė kyla iš už horizonto
ir apšviečia mūsų namus, kiekvieną vakarą mes stebime kaip ta pati Saulė
leidžiasi už horizonto. Dienos metu kiekvienas Saulės spindulėlis padaro
didžiulį ir nepamainomą darbą gamtai ir žmogui. Padeda augalui augti,
sušildo paukščiukus ir žvėrelius, teikia žmogui vitaminus ir gerą nuotaiką.
Jeigu Saulė vieną rytą nepakiltų, gaidys ryte nesugiedotų, neturėtume javų
derliaus, nebūtų duonos, daržovės nesunoktų, trūktų maisto ir energijos. Vaikai
nebesišypsotų, raudonį skruostuose pakeistų balta spalva.
Net Kristijonas Donelaitis “Metuose” rašė:
„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą…“
Nuotraukų galerija
