[Vilniaus pažinimo diena]
2019 m. spalio 30 d. / Ramunė Goberienė
Vilniaus „Spindulio“ progimnazijoje spalio 25 dieną vyko Vilniaus pažinimo diena.
Šiltą penktadienio popietę 8b klasės mokiniai apsilankė Valčiūnų ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Mokiniai susipažino su Lietuvos priešgaisrine apsauga, galėjo pagilinti savo žinias apie gaisrų priežastis, priemones jų išvengti, įvairias priešgaisrines sistemas, gesintuvų tipus ir ugniagesių gelbėtojų naudojamą įrangą. Aštuntokai turėjo progą pabendrauti su ugniagesiais, sužinoti su kokiais sunkumais jiems tenka susidurti darbe. Iš ekskursijos visi parsinešė daug naudingų žinių ir puikių emocijų.
Dėkojame Daliaus tėveliui Vaidotui už organizuotą turiningą ir pilną teigiamų emocijų ekskursiją.
Po jos mes visi nuvykome į Žvėryno mikrorajoną, kur vaikščiodami ir grožėdamiesi rudeniniu Vilniumi, apžiūrėjome gamtinę teritoriją ir susipažinome su gatvelių pažinimo istorija.
Nuotraukų galerija
[Vilniaus pažinimo diena]
2019 m. spalio 29 d. / Renata Ziminskienė
Vilniaus „Spindulio“ progimnazijoje
spalio 25 dieną vyko Vilniaus pažinimo
diena. Šią dieną 5C klasės mokiniai
keliavo į Lietuvos Nacionalinį muziejų.
Gilinomės ir tobulinome savo istorines
žinias apie Lietuvą iki Karaliaus
Mindaugo ir paties Karaliaus Mindaugo
valdymo laikotarpyje. Pirmasis
muziejus, kurį aplankėme buvo
Lietuvos archeologijos muziejus. Čia
buvo pristatoma Lietuvos archeologijos
ekspozicijos: daugiau kaip 4 tūkstančiai archeologinių radinių. Buvo eksponuojami unikalūs baltų
kultūros pavyzdžiai, reprezentuojantys Lietuvos kultūrą nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo šalies
teritorijoje XI tūkstantmetyje pr. Kr. iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII amžiuje. Pirmoje
ekspozicijos salėje „Lietuva iki Kristaus“ seniausi paleolito ir mezolito laikotarpio radiniai
supažindina su pirmųjų Lietuvos gyventojų darbo įrankiais ir ginklais. Eksponuojama neolito
laikotarpio archeologinė medžiaga, susijusi su medžiokle, namų ūkiu, žvejyba, ankstyvąja
žemdirbyste, menu, tikėjimu. Pamarių kultūros ir baltiškų vietovardžių paplitimo žemėlapiai
perteikia baltų kultūros formavimosi istoriją. Lietuvių tautos etninė istorija pristatoma per atskirų
baltų genčių: lietuvių, jotvingių-sūduvių, aukštaičių, sėlių, žiemgalių, žemaičių, skalvių, lamatiečių,
kuršių – archeologinius radinius ir laidosenos papročių kaitą. Atskirą ekspozicijos dalį sudaro
aprangos rekonstrukcijos.
Mokiniams labai buvo smagu apsilankyti Naujajame muziejaus arsenale „Karaliaus Mindaugo
Lietuva“. Čia buvo pasakojama apie XIII a. baltų gentis ir jų kaimynus. Pristatoma Mindaugo
asmenybė ir reikšmė baltų genčių vienijimo ir Lietuvos valstybės kūrimo procese. Edukacijos metu
vyko „tikrasis“ – teatralizuotas žaidimas „Mindaugo karūnacija“, kuriame 5C drąsiausi mokiniai buvo
išrinkti atstovauti vyskupą, patį Karalių Mindaugą bei Karaliaus Mindaugo žmoną – Mortą. Su
tikruoju 5C klasės vyskupu, karaliumi Mindaugu ir karaliene Morta susipažinkite iš nuotraukų.:)
Nuotraukų galerija
[Vilniaus pažinimo diena]
2019 m. spalio 29 d. / Daiva Petraitienė
Vilniaus pažinimo diena 3c ir 3d klasių mokiniams prasidėjo nuo
kelionės į Vilniaus universiteto planetariumą. Tai gamtos mokslų
informacijos centras.
Planetariume didelį įspūdį paliko kupolo formos Žvaigždžių salė.
Daug naujų žinių suteikė salėje unikalia projekcine aparatūra
rodomas žvaigždėtas dangus ir jame vykstantys reiškiniai. Mokiniai
galėjo stebėti žvaigždynus, šviesiausias žvaigždes ir planetas.
Stebėdami žvaigždynus prisiminė jų pavadinimus ir turėjo
galimybę surasti danguje. Stebėdami Saulės, Mėnulio ir planetų
judėjimą suprato, kaip ir kodėl tai vyksta. Tinginiauti nebuvo laiko
nei vienam mokiniui, nes turėjo atsakinėti į pateiktus klausimus.
Po apsilankymo planetariume, dangų ir augalus stebėjo
vaikščiodami po parką. Susipažino su kai kuriais medžiais, jų
dalimis. Savo pastebėjimus piešė ar rašė į popieriaus lapuose.
Išvyka buvo smagi bei suteikė daug naujų žinių, patirties ir įspūdžių.
Nuotraukų galerija
Būreliai
2019 m. spalio 25 d. / Vilija Mozurienė
Mokinių įspūdžiai:
”Ši edukacinė išvyka buvo labai gera, mes sužinojome, kaip darosi tikri vitražai ir kokių skirtingų jų yra. Mes padarėme patys savo du mažus vitražiukus.” Agnė, 7a kl.
”Ši kelių valandų edukacija buvo labai faina. Darėme gražius vitražus iš skirtingų spalvų stikliukų. Buvome dar ir mažame, bet labai gerame vitražų muziejuje.” Kamilė,7a kl.
“Nuvažiavę į Senamiestį ėjome iki vitražo dirbtuvių Stiklių gatvėje. Ten darėme iš stikliukų mažus pakabukus, bet prieš tai mums aprodė rūsiuose visus vitražus. Kai pabaigėme pakabukus, juos palikome ten kepti 24 valandas.” Laurita, 4a kl.
”Labai patiko Vitražo muziejuje daryti pakabukus iš stiklo. Matėme,
kaip daromas tikras vitražas”. Sofija, 3b kl.
”Tikrose vitražo studijose buvo labai smagu. Labai laukiu mūsų kitos išvykos.
Man labiausiai patiko muziejus rūsyje ir kai darėme sages.” Greta, 5b kl.
”Labai patiko pačiai gaminti vitražo pakabukus, net nežinojau, kad galima juos gaminti iš spalvoto stiklo. Labai laukiu kitos ekskursijos”. Ugnė, 5b kl.
Nuotraukų galerijoje: Užsiėmimo “Vitražo manufaktūroje” eiga.
Išvažiuojamasis būrelis. Taip prieš pat atostogas savo pirmadieninį užsiėmimą pavadino jaunosios vitražistės. Nes važiavome mokytis vitražo paslapčių pas tikrą vitražo meistrą, į tikras dirbtuves – “Vitražo manufaktūrą”, įsikūrusią vienoje gražiausių Vilniaus senamiesčio gatvelių – Stiklių.
Vitražo specialistė Eglė labai maloniai mus priėmė, aprodė visus senuosiuose rūsiuose esančius vitražus, pasakojo jų istoriją, demonstravo, kaip daromi šie stiklo šedevrai. Muziejuje kabo žymiausių Lietuvos vitražistų darbai, kai kurios bažnyčių vitražų kopijos.
Užsiėmimo metu susipažinome su vitražo kūrimo darbo procesu, įrankiais. Tai, išties, įdomu. Viskas prasideda nuo stiklo pjovimo rėžtukais, kartais ir deimantiniais. O spalvoto stiklo luitai atrodo vos pakeliami! Ant stiklo piešiama pagal pasiruoštą projektą (panašiai piešiame ir mes, tik naudojame paprastesnius dažus). Dažai tokiam piešiniui daromi iš geležies oksido miltelių su fliusu (rišamoji medžiaga), pridedant smulkiai malto stiklo. Kartais dedama klijų ar cukraus, kad piešinys nenubyrėtų nuo stiklo. Dar reikia įvairių indų su grūstuvu, teptukų, šepetėlių, adatėlių, tinkliukų purškimui, elektrinių šlifuoklių, glazūros stiklų spalvinimui, ir, žinoma, elektrinės krosnies, kurioje temperatūra pasiekia 1000 laipsnių. Gaminiai ilgai deginami, po to aušinami 4-7 val. ir tik tuomet galima juos išimti.
Mūsų pirmasis bandymas dirbtuvėje buvo kiek paprastesnis – darėme pakabuką iš įvairių spalvų ir dydžių stikliukų. Kūrėme stiklinę mozaiką. Vaikus tiesiog užbūrė pats procesas, reikalaujantis ir kūrybos, ir subtilumo, ir kantrybės. Kiekviena mergaitė labai kruopščiai dėliojo savo stiklinį piešinį, derino spalvas, mažesnius ir didesnius įvairių formų stikliukus, kai kurios mokinės kūrė net daugiasluoksnį vitražiuką. Pagaminę savo šedevrus, palikome juos parai kepti (degti). Mūsų pagaminti pakabukai tiks visur: ir pakabukas ant kaklo (juo labiausiai apsidžiaugs mamos, pasikabinusios dukrų kurtus papuošalus), ir segė, ir lango papuošimas, ir kalėdinis eglės žaisliukas. Žodžiu, plataus vartojimo prekė :). Kitą dieną, pamačiusios savo užbaigtus ir išdegtus kūrinėlius, merginos netvėrė džiaugsmu. Sutarėme, kad “Vitražo manufaktūroje” apsilankysime dar kartą ir kursime jau sudėtingesnį, tikrą vitražą.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2019 m. spalio 25 d. / Gytis Mockus
6-ų klasių mokiniai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su Kinijos, Indijos ir Egipto civilizacijomis. Spalio 17 d. studentai iš Kinijos, Indijos ir Egipto atvyko į “Spindulio” progimnaziją papasakoti apie savo valstybių istoriją bei kultūrą. Pristatymai vyko anglų kalba, tad anglų kalbos mokytojos padėjo vaikams, kai jiems reikėjo vertimo.
Savo pristatymą pirmiausiai pradėjo dvi studentės iš Kinijos, kurios pasakojo apie savo valstybės įsikūrimo istoriją, tradicijas, didžiausius festivalius bei vieną didžiausių visos Kinijos šventę – Naujuosius metus. Taip pat buvo aptartas ir kinų maistas, drabužiai, didžiausi miestai bei įdomiausios vietos Kinijoje.
Estafetę iš kiniečių perėmė du indų studentai, kurie pasakojimą pradėjo nuo nuostabios Indijos gamtos ir baigė egzotišku Indijos maistu. Įdomu buvo tai, kad nors studentai yra iš tos pačios valstybės, tačiau vienas su kitu gali susikalbėti tik anglų kalba, nes ten tiek daug įvairių susimaišiusių kultūrų ir daugiau nei 20 oficialių valstybės kalbų.
Galiausiai savo valstybę pristatė ir Egipto atstovas. Egipto tokia turtinga istorija, kad galima joje visus metus keliauti ir vis naujo ir įdomaus surasti, ką būtent mums ir pristatė studentas iš Egipto.
Svečiai ne tik pristatinėjo savo valstybes, tačiau dar atsakinėjo į mokinių pateikiamus klausimus, kurių buvo tiek daug ir tokių įdomių, kad svečiai ne į visus spėjo net atsakyti. Mokiniai ir asmeniškai spėjo pabendrauti su kitų šalių atstovais bei su jais nusifotografuoti. Dėkojame studentams Jūratei Yu, Mohannad Ayman, Nauman Ibrahem, Sylez samuel, Yanan Hu ir jų mentorei Marijai Novosiolovai bei visai ESN VGTU organizacijai, radusiai laiko ir noro atvykti bei pristatyti savo valstybes.
Nuotraukų galerija
Prevencinė veikla
2019 m. spalio 25 d. / Lina Povilionienė
OPKUS (Olweus programos kokybės užtikrinimo sistemos) planas.pdfVilniaus ,,Spindulio” progimnazijos Vaiko gerovės komisijos tikslas -
organizuoti ir koordinuoti prevencinį darbą progimnazijoje, švietimo pagalbos
teikimą, saugios ir palankios vaiko aplinkos kūrimą.
Vaiko gerovės komisijos sudėtis:
Pirmininkas – Rasa Petrikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui;
Sekretorius – Daiva Kudulytė, pradinių klasių mokytoja;
Nariai:
Lina Povilionienė, vyr. socialinė pedagogė;
Lilija Simonaitienė direktoriaus pavaduotojas ugdymui;
Daiva Čižikienė, vyr. specialioji pedagogė;
Kristina Urbutytė, logopedė;
Raminta Beinerytė, psichologė;
Gailutė Rulevičienė, vyr. pradinių klasių mokytoja;
Evelina Blaškienė, lietuvių kalbos mokytoja;
Rūta Šileiko, pradinių klasių mokytoja;
Marta Vitienė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė.
Ugdymo procesas
2019 m. spalio 24 d. / Diana Malkauskienė
Visi mes mėgstame obuolius ir kriaušes. Valgydami visada išmetame sėklas. O to daryti nebūtina, juk iš šių sėklyčių atsiranda daugiau obuolių ir kriaušių. Iš jų išauga nauji augalai.
1C klasės mokiniai pasaulio pažinimo pamokoje eksperimentavo. Kiekvienas mokinys turėjo po vieną kriaušę ir obuolį.
Juos pjovė į keturias dalis, ieškojo ir skaičiavo sėklytes. Palygino, kuo jos skiriasi: kurio vaisiaus sėklos slidžios, kurio kietos, o kurio minkštos. Mokinukai skaičiavo, kurio vaisiaus sėklų buvo daugiau.
Laimėjo obuolys! Jo sėklų vaikai suskaičiavo daugiausiai. Šiandien vaikai žino, kad obuolys ir kriaušė skiriasi ne tik išore ir skoniu, bet ir vidumi.
Nuotraukų galerija
Klasių veikla
2019 m. spalio 24 d. / Diana Petruškienė
Muilą naudojame kasdien, tačiau nesusimąstome, kaip jis atsirado. 2 b klasės mokiniai spalio 23 d. aiškinosi ir diskutavo integruotoje pamokoje apie asmens higieną, kam reikalingas muilas, iš ko jis daromas ir, žinoma, pasigamino muilą patys. Dėkojame mokinės Delijos mamai, kuri pasisiūlė savo hobį bei veiklą pravesti klasėje. Muilo gamybai naudojome muilo bazę, dažus, eterinius aliejus kvapams gauti ir įvairias žaismingas ir gražias figūrėles. Mokiniai patys galėjo išsirinkti spalvą ir patinkančius kvapus, ši veikla įtraukė kiekvieną mokinį. Nešdamiesi namo savo pačių pasigamintą muilą visi džiaugėsi, kaip nuo šiol rankas plautis bus smagiau.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2019 m. spalio 24 d. / Rolandas Matulevičius
8 klasių mokiniai rugsėjo – spalio mėnesiais per technologijų pamokas atlieka individualų
projektą „Šaukštas“. Šis projektas trunka nuo 8 iki 12 pamokų, nes mokiniai projektuoja, braižo,
skaptuoja individualų pasirinktos formos šaukštą. Braižydami šaukšto formą iš matematikos dalyko
pamokų sėkmingai taiko išmoktą ašinės simetrijos taisyklę praktiškai. Labai svarbu ant medžio
paviršiaus nubraižyti taisyklingą formą, kuri turi būti simetriška. Vieni mokiniai pasirenka paprastas
ar vidutinio sudėtingumo formas, o kiti pasirenka sudėtingas formas su įvairiais papuošimų raštais.
Mokiniai nuosekliai atlieka sudėtingas technologines darbo operacijas ir lavina senus bei naujus
darbo įgūdžius: su metalo pjūklais įpjauna iki šaukšto koto ir kaušo formos reikalingas įpjovas, su
tiesias skaptavimo kaltais išskaptuoja pagrindinę formą ir suformuoja šaukšto pagrindinę formą,
naujas darbas – šaukšto kaušo vidinio paviršiaus išskaptavimas naudojant specialius pusapvalius
skaptavimo įrankius. Šaukšto kaušo vidinio paviršiaus skaptavimo procesas yra pati įdomiausia
gaminimo dalis. Mokiniai atidžiai ir susikaupę išskaptuoja vidinį paviršių, nes čia negali būti jokios
klaidos. Rezultatas turi būti kokybiškas – kaušo storis suformuojamas iki 2 – 3 mm. Labai svarbu
išmokti taisyklingai ir tvirtai laikyti skaptavimo kaltą ir pajausti skaptavimo įrankio valdymą. Po to
vyksta šaukšto paviršiaus apdaila naudojant įvairias medžio dildes ir šlifavimo popierių.
Pirmieji iš aštuntų klasių mokinių pirmuosius šaukštus pagamino 8A klasės mokiniai. Visas
technologijų mokytojo pateiktas užduotis puikiai atliko visi 8A klasės mokiniai. Ypatingai
sudėtingos formos, išskirtinai kūrybišką, įdomios formos šaukštą pavyko puikiai pagaminti Domui, o
Erikas išskaptavo tikslų, tvarkingą ir simetrišką šaukštą.
Po rudens atostogų kiti aštuntų klasių mokiniai per technologijų pamokas sėkmingai užbaigs
gaminti šaukštus. Pagaminti šaukštai bus puikiai panaudoti mokinių gyvenamojoje aplinkoje.
Mediniai šaukštai naudojami gaminant įvairius patiekalus: maišant keptuvėse įvairius kepinius ir
padažus, paruošiant įvairių pyragų ir tortų lakštų tešlą, kai reikia išmaišyti sviestą, cukrų ir
kiaušinius, maišant virimo metu koldūnus, cepelinus, virtinius.
Nuotraukų galerija
