Psichikos sveikatos diena – rūpinkimės savo vidine gerove
Kiekvienais metais spalio 10 dieną minima Psichikos sveikatos diena.
Jos tikslas – atkreipti dėmesį į psichinę sveikatą, skatinti ją saugoti ir didinti supratimą apie emocinę gerovę. Psichikos sveikata – tai ne tik ligų nebuvimas, bet ir gebėjimas susidoroti su stresu, puoselėti santykius ir džiaugtis gyvenimu. 
Kaip rūpintis savo psichine sveikata: 
  •  Kalbėk apie jausmus – dalinkis savo mintimis su draugais, šeima ar psichologu. Tai padeda suprasti save ir sumažina stresą. 
  •  Skirk laiko poilsiui – miegas, ramus laikas ir atsipalaidavimas svarbūs smegenų ir emocijų balansui. 
  •  Judėk – fizinis aktyvumas ne tik stiprina kūną, bet ir gerina nuotaiką, mažina įtampą. 
  •  Sveika mityba ir vanduo – subalansuotas maistas ir pakankamai skysčių padeda palaikyti energiją ir psichinį stabilumą. 
  •  Mokykis atsipalaidavimo technikų – meditacija, gilus kvėpavimas ar jogos pratimai padeda nuraminti protą. 
  •  Užsiimk pomėgiais – kūryba, muzika ar sportas gali būti puikus būdas atstatyti vidinę pusiausvyrą. 
  •  Ribok ekranų laiką – per daug socialinių tinklų ar televizijos gali didinti stresą ir nerimą.
Primename: rūpintis psichine sveikata – tai ne silpnumo požymis, o atsakomybės ženklas sau ir savo artimiesiems. 
Net ir mažos kasdienės priemonės gali padėti jaustis geriau ir stiprinti emocinę pusiausvyrą. 
Ši diena – proga prisiminti, kad kiekvienas turime teisę jaustis saugus, suprastas ir laimingas.
2025 m. spalio mėn. veiklų planas
Dėkojame už dalyvavimą iniciatyvoje Solidarumo bėgimas 2025
Nuoširdžiai dėkojame visiems tėveliams, mokiniams ir mokytojams už aktyvų dalyvavimą Solidarumo bėgime 2025. Bėgdami kartu mes siekėme svarbių tikslų – bendrystės ir solidarumo, paramos silpnesniems, emocinės bei fizinės sveikatos stiprinimo – ir puikiai juos įgyvendinome. Džiaugiuosi, kad šis renginys tapo ne tik sportine švente, bet ir bendruomenės stiprinimo akimirka, skatinančia puoselėti draugiškumą, pagalbą bei sveikos gyvensenos įgūdžius. Surinktos lėšos už nubėgtus solidarumo kilometrus bus skirtos Lietuvos vaikams – jų gerovei ir ateičiai. 
Ačiū, kad esate kartu ir kuriate pasaulį, kuriame daugiau vienybės, gerumo ir vilties.
 #solidarumobegimas2025
Mokinių atostogos 2025-2026 m.m.
 Rudens atostogos:         
      2025 m.  lapkričio 3 d. – 2025 m. lapkričio 9 d. 
 Kalėdų atostogos:        
      2025 m. gruodžio 24 d. – 2026 m. sausio 4 d. 
 Žiemos atostogos:          
      2026 m. vasario 16 d. – 2026 m. vasario 22 d. 
 Velykų atostogos:          
        2026 m. kovo 30 d. – 2026 m. balandžio 5 d. 
                                                           Vasaros atostogos 1-4 kl. mokiniams:
                                                  2026 m. birželio 5 d. – 2026 m. rugpjūčio 31 d.  
                                                           Vasaros atostogos 5-8 kl. mokiniams:
                                                  2026 m. birželio 12 d. – 2026 m. rugpjūčio 31 d.         
Spalio mėnesis – dėmesys disleksijai. Kaip suprasti, palaikyti, padėti?
Spalis – tai mėnuo, kai visame pasaulyje
minimos Disleksijos supratimo dienos,
kviečiančios švietimo bendruomenę
atkreipti dėmesį į mokinius, kuriems
skaitymas ir rašymas kelia iššūkių.
Disleksija – tai ne liga, o specifinis
mokymosi sutrikimas, kuris paveikia
gebėjimą tiksliai ir sklandžiai skaityti, rašyti
bei kartais ir suprasti rašytinę informaciją.
Disleksijos terminas Lietuvoje dažniau
vartojamas mokslinėje literatūroje. Šiuo
metu Lietuvoje specialistai praktikai,
dirbantys ugdymo srityje, vartoja skaitymo
ir rašymo sutrikimo terminus arba
bendresne prasme – specifinių mokymosi sutrikimų terminą.
Kas yra disleksija?
Disleksija – tai neurologinės kilmės sutrikimas, dažnai paveldimas. Pasireiškia sunkumais
atpažįstant raides ir garsus, sklandžiai skaitant, rašant be klaidų, įsimenant rašytinę informaciją.
Svarbu suprasti, kad disleksija nėra susijusi su intelekto lygiu – daugelis disleksiją turinčių vaikų yra
kūrybingi, protingi ir turi stiprių gebėjimų kitose srityse.
Kaip atpažinti disleksiją mokykloje?
Mokytojai ir tėvai gali pastebėti šiuos požymius: vaikas skaito lėtai, dažnai sustoja, painioja
raides, sunkiai įsimena žodžių rašybą, vengia skaitymo ar rašymo užduočių, dažnai daro gramatines
klaidas, net ir žinodamas taisykles, turi sunkumų su eilės tvarka, laiko suvokimu.
Kaip galime padėti?
Mokiniams, turintiems specifinius mokymosi (skaitymo ir rašymo) sutrikimus, patvirtintus
pedagoginės, psichologinės tarnybos specialistų progimnazijoje yra skiriama švietimo pagalba.
Atsižvelgiant į tarnybos išvadas ir galimybes mokiniai lanko specialiąsias lietuvių kalbos ir
literatūros, matematikos pratybas, logopedines pratybas. Pratybų metu yra pritaikomos užduotys
pagal mokinio gebėjimus, skatinamas mokinio pasitikėjimas savimi, pažįstamos jo stipriosios pusės,
išbandomos specializuotos mokymosi priemonės, kuriomis progimnazijos švietimo pagalbos
specialistai yra aprūpinami.
Atviras kalbėjimas apie disleksiją padeda mažinti stigmatizaciją, skatina supratimą ir empatiją.
Kiekvienas vaikas turi teisę mokytis pagal savo galimybes ir būti priimtas toks, koks yra.
Sportinių šokių būrelis
Kengūriukų būrelis
Kviečiame pirmokus ir antrokus į ,,Kengūriukų” būrelį!

Užsiėmimai vyksta trečiadieniais 14:00 – 14:45 val. 212 kab.

 Prašymus pateikite savo klasės vadovei.
Būrelis nemokamas. Vietų skaičius ribotas.

                            Būrelio vadovė – mokytoja Indrė Novickė
Lietuvos įtraukties švietime centro specialistų viešnagė ,,Spindulio“ progimnazijoje
Įpusėjus rugsėjui ,,Spindulio“
progimnazijoje lankėsi Lietuvos įtraukties
švietime centro ir Trakų pedagoginės,
psichologės tarnybos specialioji pedagogė
A. Kuneikienė ir psichologė M. Žiemienė.
Specialistės progimnazijos pradinių klasių
mokytojoms ir švietimo pagalbos
specialistėms vedė mokymus ,,Pagalbos
būdai pradinių klasių mokiniams,
turintiems specifinius (skaitymo, rašymo)
sutrikimus“. Mokymų metu susipažinome
su skaitymo ir rašymo sutrikimams
būdingais bruožais, mokinių patiriamais
emociniais sunkumais. Aiškinomės
skaitymo ir rašymo sutrikimų priežastis, girdimojo, regimojo suvokimo, audiovizualinių ryšių,
atminties ir lingvistinių procesų sutrikimų priežastis. Mokėmės atpažinti specifinius mokymosi
sutrikimus lydinčius sutrikimus. Aptarėme vaikų, turinčių specifinių mokymosi sutrikimų, galias.
Turėjome galimybę praktiškai išbandyti specialiąsias mokymosi priemones, priemones skaitymo
sunkumams palengvinti. Susipažinome su skaitymo strategijomis: ,,Žvaigždės“, ,,Apversto namelio“,
Kiplingo lentele ir jos pritaikymo galimybėmis, mąstymo žemėlapių strategija. Mokėmės taikyti
rašymą lengvinančius metodus ir strategijas.
Dėkojame Lietuvos įtraukties švietime centrui, mokymosi sutrikimų grupės vadovei K.
Vilkauskienei už bendradarbiavimą ir pasidalinimą gerąja darbo patirtimi.
Saugiai į mokyklą: pirmokų susitikimas su policijos pareigūne
Prasidėjus mokslo metams mūsų mokykloje svečiavosi policijos pareigūnė, kuri pirmų klasių
mokiniams priminė svarbiausias saugaus eismo taisykles. Pareigūnė pasakojo, kaip svarbu
pereinant gatvę įsitikinti, kad vairuotojai sustojo, kodėl automobilyje privalu segėti saugos diržą ir
kad vaikams būtina keliauti specialiose kėdutėse, jei esi žemesnis nei 135 cm.
Vaikai sužinojo, jog tamsiuoju paros metu eismo dalyviams kyla didesnis pavojus. Todėl ypač svarbu
dėvėti atšvaitus ar ryškiaspalves liemenes, kad vairuotojai pėsčiuosius pastebėtų iš tolo. Pareigūnė
priminė, kad net ir labai skubant negalima bėgti per gatvę, o saugiausia keliauti kartu su
vyresniuoju draugu ar suaugusiuoju.
Pirmokai stebėjo situacijas, aktyviai dalyvavo pokalbyje, drąsiai atsakinėjo į klausimus, pasakojo,
kaip jie patys elgiasi kelyje, ir pažadėjo stengtis būti atsakingi. Susitikimas buvo įdomus ir naudingas:
vaikai išsinešė žinią, kad kiekvieno saugumas priklauso nuo atsargumo bei teisingų pasirinkimų
kelyje.
Antrokai – akmenų ir uolienų tyrinėtojai
      Kiekvienas akmenukas papasakojo daug istorijų apie savo savybes. Mokiniai taip pat aiškinosi, iš kur šios uolienos išgaunamos ir kokį vaidmenį jos atlieka mūsų kasdienio gyvenimo aplinkoje. Diskusijų pagalba, antrokai sužinojo, kad granitas naudojamas statybose, skalūnas nepraleidžia vandens todėl naudojamas stogų padengimui, o akmens anglis ilgą laiką buvo svarbus energijos šaltinis.
      Šis tyrinėjimas vyko remiantis Kembridžo programa, kurią šiais metais pradėjome taikyti mūsų klasėje. Vaikai mokosi pažinti pasaulį tyrinėdami, stebėdami ir patys darydami išvadas – tai padeda ugdyti jų smalsumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą pastebėti ryšius tarp gamtos reiškinių. Ši veikla dar kartą parodė, jog mokymasis gali būti įtraukiantis ir įdomus, nepaisant šurmulio, keleto dėmių ar sušlapintų lapų, o gal baimės suklysti dėl naujų mokymosi galimybių bei metodų.

Mokymasis, tai pažinimas, kurio niekas kitas už mus nepatirs. Geriausias atradimas yra tas, kuris patirtas mūsų pačių rankomis. Todėl drąsiai tyrinėkime ir atraskime!
Šiandien antrokai leidosi į tikrą
pažinimo kelionę – tyrinėjo
įvairius akmenis ir uolienas.
Mažieji mokslininkai artimiau
susipažino su granitu, skalūnu,
kreida, anglimi, smiltainiu ir
titnagu. Vaikai tyrinėjo, kuo šios
uolienos skiriasi: ar jos kietos ar
minkštos, ar sugeria vandenį, ar
skęsta, o gal plūduriuoja. Taip
pat ir jų sudėtį – vientisos ar yra
sudarytos iš smulkių grūdelių. Tokiu būdu mokiniai atrado, kad net paprastas akmuo gali turėti
nepaprastų savybių- moka plaukioti, yra atsparūs vandeniui ir yra minkšti.