Pilietinis ugdymas
2018 m. sausio 16 d. / Vilija Mozurienė
Artėjantis istorinis valstybės Šimtmetis jau
kaip reikiant įsisuko į mūsų dienotvarkę.
Ruošiami scenarijai, atrenkami aktoriai,
repetuojamos dainos, dalinami vaidmenys,
domimasi tarpukario Lietuvos istorija.
Pirmąją tikrai žiemišką dieną, sausio 15-ąją,
grupelė 5-8 klasių mokinių, istorijos mokytojos
V. Mozurienė, N.Vaitiekūnienė nuvyko į Lietuvos
centrinį valstybės archyvą iš arčiau susipažinti su
Vasario 16-osios akto signatarų dokumentais, jų
gyvenimo istorijomis, pamatyti retas, archyvines
tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo
nuotraukas. Mokiniai apžiūrėjo nuotraukų, spaudos leidinių parodą, buvo supažindinti su archyvo
veikla, dokumentų restauravimo skyriumi, kur kiekvieną seną, suglamžytą, suplyšusį, sulipusį ar
kitaip “sužeistą” dokumentą “pagydo”. Tai begalinio kruopštumo, kantrybės ir atidumo
reikalaujantis darbas.
Mūsų mokiniai pirmieji turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos centrinio valstybės archyvo
parengta edukacine pamoka “Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai”. Ši pamoka, tikiuosi, ne
vienam mokiniui leis pasijausti tvirčiau istorijos pamokose, padės ruoštis Vasario 16-osios šventei
mokykloje.
Nuotraukų galerija
Kūryba
2018 m. sausio 16 d. / Rolandas Matulevičius
Lygiai po mėnesio 2018 m. vasario 16 d.
švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Valstybės atkūrimo šimtmečio akivaizdoje
praeitis suvokiama ne tik kaip priežastis
iškilmingai paminėti svarbią sukaktį, bet ir kaip
paskata susimąstyti apie praeities svarbą
dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai.
7 ir 8 klasių mokiniai gruodžio ir sausio
mėnesiais dalyvavo integruotame istorijos ir
technologijų , matematikos projekte
„Stogastulpių gaminimas“. Mokiniai iš praeities
pasirinko simbolinį dirbinį – stogastulpį.
Stogastulpiai statomi ypatingose ir lietuviams
atmintinose vietose: kovų už Lietuvos laisvę partizanų žūties vietose, prie bažnyčių, kapinėse.
Per istorijos pamokas mokiniai rinko informaciją apie Lietuvos stogastulpių istoriją, o per
matematikos pamokas išmoko braižyti lygiašonius ir lygiakraščius trikampius. Technologijų
pamokose praktiškai mokiniai kūrė savo individualius stogastulpių projektus. Ant faneros ruošinių
braižė stogų šlaitus, kuriuos išpjovė siaurapjūkliu. Iš medžio lentų išpjovė stiebus ir stogastulpių
pagrindus. Visas stogastulpių detales reikėjo nušlifuoti ir sujungti į vientisą gaminį. Stogastulpiai yra
nuspalvinti ir papuošti naudojant kontrastinį šlifavimą. Kontrastinis šlifavimas suteikia gaminiui
sendinimo efektą. Visi 7A ir 8A klasių mokiniai pagamino puikius stogastulpius. Mokinių projekto –
dizaino paroda „Stogastulpiai“ planuojama organizuoti mokyklos pirmojo aukšto „Spinduliečių
aikštėje“ nuo vasario 6 d. iki vasario 20 d.
Nuotraukų galerija
Pilietinis ugdymas
2018 m. sausio 16 d. / Gailutė Rulevičienė
Sausio 12-os rytą “Spindulio” progimnazijos 2c klasės mokiniai įžiebė vienybės žvakutes Laisvės gynėjų dienos aukoms atminti. Degančios liepsnelės priminė šios istorinės dienos svarbą. Po pamokų apsilankėme prie Televizijos bokšto ir pagerbėm žuvusiųjų atminimą tylos minute.
Ugdymas
2018 m. sausio 15 d. / Raimonda Petkūnienė
Kiekvieno žmogaus gyvenime yra žodžiai:
AČIŪ, PRAŠAU, LABAS RYTAS, LABA DIENA, LABAS VAKARAS, SUDIE, ATSIPRAŠAU, VISO GERO.
Ar dažnai juos vartojame?
3B klasės mokiniai pertraukų metu atliko tyrimą:
“Ar dažnai vartojame mandagumo žodžius? Pirmiausia išsiaiškino, kokie tai yra žodžiai? Kokiose situacijose jie vartojami? Ar jie reikalingi? Kokią naudą teikia jų vartojimas?
Tyrimo išvados ne visiems patiko, mandagumo žodžių vartojame per mažai, sakome juos retai.
Būtina pasistengti juos vartoti dažniau.
Vaikų mintys apie mandagumo žodžių vartojimą:
Linos teigimu žodį atsiprašau reikia vartoti daug dažniau, nes jis padeda išvengti konfliktų.
Gretos teigimu vartodami šiuos žodžius parodome pagarbą kitiems žmonėms.
Guodos teigimu mandagumo žodžiai mums kelia tik geras emocijas.
Kviečiame visus kuo dažniau vartoti šiuos žodžius.
TIK MES GALIME PADARYTI ŠĮ PASAULĮ GERESNIU.
Nuotraukų galerija
2018 m. vasario 9 d. – kovo 12 d. Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijoje vyks
Vilniaus miesto priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybinių darbų paroda
„Lietuvos architektūra minint Lietuvos šimtmetį“.
Šia paroda siekiama ugdyti vaikų meninę raišką, kūrybinius
gebėjimus, pasididžiavimą savo šalimi.
Kviečiame visus priešmokyklinių grupių vaikus, mėgstančius kurti, konstruoti
bei projektuoti, kartu su tėveliais bei pedagogais dalyvauti parodoje ir
pradžiuginti savo nuostabiais kūrybiniais darbais.
Parodai kūrybiniai darbai pateikiami tiek individualiai, tiek kolektyviai sukurti.
Daugiau informacijos pateikiama parodos nuostatuose.
Prisegti failai
Parodos_Lietuvos_architektura_nuostatai.docx
Ugdymas
2018 m. sausio 14 d. / Raimonda Petkūnienė
Knygų skaitymas – vienas geriausių laisvalaikio praleidimo būdų. Jos skatina tobulėti, atrasti ir išmokti kažką naujo, suteikia atsakymus į taip rūpimus klausimus. Anglų dramaturgas Džozefas Adisonas yra pasakęs, jog „Skaitymas protui – tolygu fiziniai pratimai kūnui“.
Spindulio progimnazijoje vyksta projektas “KNYGŲ ŠVIESA”, kuris skatina skaityti didelius ir mažus.
3B klasės mokiniai pasigamino knygų skirtukus, kad skaitant knygas būtų lengviau rasti puslapį su įdomia citata. Iš knygų išrenka posakius, užsirašo įdomiausias mintis “Skaitymo dienoraščiuose” ir kiekvieną savaitę pildo skaitymo diagramas, lenktyniauja kas daugiau perskaitys knygų. Mūsų tėveliai taip pat dalyvauja projekte, ateina mums paskaityti. Mes keliaujame paklausyti žymių žmonių skaitomų pasakų. Šiemet per Kalėdas klausėmės radistų skaitomo “Ežiuko rūke” ištraukų.
Visi 3B klasės mokiniai žino, kad skaitymas skatina mąstymą – norint suprasti vieną ar kitą knygos mintį, epizodą, mūsų smegenys turi nuolat galvoti, todėl skaitymas skatina daugiau mąstyti. Skaitymas leidžia pažvelgti ir susipažinti su kitomis kultūromis.
Skaitymas praturtina žodyną. Skaitant įvairių žanrų knygas, dažnai pasitaiko nemažai įprastinėje kalboje nevartojamų arba retai vartojamų žodžių. Nebūtina šių žodžių ieškoti žodynuose, paprastai jų prasmė suprantama iš konteksto. Kiekvienas toks žodis prisideda prie mūsų žodyno turtinimo. Kviečiame visus prisijungti ir dalintis skaitymo patirtimi, nes tik skaitant knygą, galima įsijausti į ją visa širdimi ir išgyventi tai, ką patyrė ir išgyveno knygos veikėjai.
Nuotraukų galerija
Klasių veikla
2018 m. sausio 14 d. / Raimonda Petkūnienė
Aš į diskoteką ratais atvažiuoju,
Mano ratai blizga, aš gerai vairuoju.
Lyg operacinė šokių salė šviečia,
Muzika rinktinė,
pasilinksmint kviečia
Diskoteka, diskoteka…..
Prieš Naujus Metus “Spindulio” progimnazijos aktų salėje vyko didžiulė diskoteka, kurioje linksminosi moksleiviai su mokytojomis ir tėveliais. Vienoje scenoje susitiko disko žvaigždės iš trečių ir ketvirtų klasių. Visą mėnesį repetavę klasėse, muzikos žvaigždės susirinko aktų salėje parodyti savo paruoštų programų. Disko ritmų pagauti salėje šoko, rodė pačius įmantriausius judesius visi.
Nuotraukų galerija
Prevencinė veikla
2018 m. sausio 11 d. / Lina Povilionienė
Patyčios apima tyčinius veiksmus. Tai reiškia, kad vaikas, kuris tyčiojasi, dažniausiai supranta, kad savo veiksmais skaudina kitą ir daro tai sąmoningai.Šis elgesys yra pasikartojantis. Agresyvus veiksmas, kuris įvyko vieną kartą, dar nėra patyčios. Patyčiomis vadiname tą elgesį, kuris vyksta sistemingai tam tikrą laiką.
Tapti skriaudėju gali bet kuris vaikas, nesvarbu, koks būtų jo amžius, lytis ar kiek jis turėtų jėgos. Vaikai, kurie tyčiojasi iš kitų, gali būti ir neturtingi, ir pasiturintys, gali būti ir vyresni, ir jaunesni, gali būti ir stiprūs, ir silpni, nes ne visuomet tyčiojasi tik labai stiprūs vaikai.Patyčių priežastys gali būti pačios įvairiausios:vieni vaikai tyčiojasi iš kitų, nes mano, kad patyčios padarys juos „kietus“;kiti tyčiojasi, nes nori jaustis stipresni,vaikai gali tyčiotis ir dėl to, kad patys kadaise yra patyrę patyčias ir nori tokiu būdu atsilyginti;galbūt tie, kurie tyčiojasi, tiesiog jaučiasi labai blogai ir taip elgdamiesi mėgina pasijusti geriau;niekas besityčiojančių vaikų nepamoko, nepasako jiems, kad patyčios yra netinkamas ir labai nedraugiškas elgesys.
Patyčių situacijose paprastai dalyvauja visa vaikų grupė ir kiekvienam vaikui tenka tam tikras vaidmuo. Vieni vaikai pradeda patyčias, kiti jas palaiko ir prisideda prie jų, treti – tiesiog stebi, kas vyksta. Vaikai, stebintys patyčias, yra labai svarbūs dalyviai – nuo jų neretai priklauso, ar patyčios tęsis toliau, ar bus sustabdytos. Vaikai, stebintys patyčias, pasidalina į tris grupes – vieni labiau palaiko skriaudėjo pusę, kiti – nori ar bando užstoti patyčių taikinį, o treti – stengiasi nepalaikyti nei vienos, nei kitos pusės. Nors kiekvienas vaikas gali užimti skirtingą poziciją patyčiose, svarbu žinoti vieną dalyką: bet kokia pozicija reiškia dalyvavimą patyčiose. Vadinasi, net ir tose situacijose, kai esi tiesiog neutralus stebėtojas ir nesikiši į vykstančias patyčias – jau esi dalyvis. Nuo kiekvieno vaiko, kuris mato patyčias, priklauso, ar patyčios tęsis toliau, ar bus sustabdytos. Kuo daugiau klasėje atsiras vaikų, nepritariančių patyčioms ir tai parodančių, tuo mažiau patyčių vyks.
Elektroninės patyčios – tai patyčios, vykstančios internete ar kitokioje virtualioje erdvėje, kuomet tyčiojamasi elektroniniais laiškais, žinutėmis, pokalbių svetainėse, socialiniuose tinkluose, o taip pat naudojant mobiliuosius telefonus. Elektroninėmis patyčiomis vadiname tokį elgesį, kaip:Įžeidinėjimai virtualioje erdvėje, kai vaikas yra įžeidinėjamas viešai, kitiems matant ar girdint, o tai gali sukelti baimės ir gėdos jausmą patyčias patiriančiam vaikui. Pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje yra užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas.Šmeižimas internete, kai apie vaiką ar jų grupę yra skleidžiami gandai. Pavyzdžiui, mergaitės du savo bendraklasius vadina “pora“, siuntinėja kitiems bendraklasiams žinutes ir elektroninius laiškus apie tai, tokiu būdu skleisdamos klaidingą informaciją.Apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas kito vaiko reputacijai. Elektroninėje erdvėje yra lengva išlikti anonimišku ir slėpti savo tapatybę, taip pat galima apsimesti tuo, kuo iš tikrųjų nesi. Pavyzdžiui, septintokas norėdamas pajuokauti, apsimeta savo bendraklase ir jos vardu rašo SMS žinutes kitoms klasės mergaitėms, pravardžiuodamas jas įvairiais negražiais žodžiais.Apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, video filmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalintis su kitais.Atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę pokalbių kambariuose, socialiniuose tinkluose ir kt. Persekiojimas, kuomet grąsinima kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti, arba teigiama, kad vaikas yra paslapčia stebimas.Įvairių su vaiku susijusių situacijų filmavimas ir įkėlimas bei platinimas internete. Vaikas gali būti filmuojamas jam nepatogiose situacijose, pavyzdžiui, netinkamai atsakinėjantis pamokoje, prastai atliekantis užduotį kūno kultūros pamokoje, taip pat gali būti filmuojami ir viešinami smurtiniai veiksmai prieš vaiką.
Sausio mėn veiklos planas.pdf
Klasių veikla
2018 m. sausio 3 d. / Daiva Petraitienė
Kalėdos – žiemos saulėgrįžos arba saulės sugrįžimo šventė. Tai trumpiausios dienos ir
ilgiausios nakties metuose laikotarpis. Žiemos saulėgrįža reiškia virsmą į naują būseną, Saulės
atgimimą, naujo gyvenimo pradžią daugelyje kultūrų ir pažymima įvairiomis šventėmis bei
apeigomis. Mūsų šiandieninės Kalėdos – tai laikas, kai norisi atitrūkti nuo kasdieninės skubos,
pasinerti į kalėdinių dainų, lempučių ir dovanų siautulį.
Pirmokai ilgai ruošėsi ir labai laukė savo pirmųjų Kalėdų mokykloje. Kalėdinio rytmečio metu
skambėjo pirmokų dainos, eilėraščiai, stebino šokantys ir žaidžiantys vaikai. Po Kalėdų eglute
mokinukai rado saldainių.
Nuotaika buvo puiki, tačiau šventė greitai baigėsi. Visi išskubėjo į namus laukti Kalėdų senelio.
Nuotraukų galerija
