Tolerancija šalia manęs
    Kas yra tolerancija? Daugeliui pradinių klasių mokinių uždavus šį klausimą, išgirdau atsakymą: „Tai labai svarbus dalykas, kurį sunku apibūdinti“. 5-8 klasių mokiniai toleranciją apibūdino kur kas išsamiau: „Tai - pakantumas,  mandagumas,  pagarba vienas kitam.  Nobelio taikos premijos laureatas, Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama yra pasakęs, kad „tolerancija yra didelės stiprybės ženklas“.
   Lapkričio 16-oji visame pasaulyje minima kaip Tarptautinė  tolerancijos diena. Kiekvienais metais mokiniai diskutuoja, kalba šia tema, užsiima bendra veikla. Šiais mokslo metais Tolerancijos dienos simbolis – Tolerancijos miestas, kurį pradinių ir vyresnių klasių mokiniai kūrė pradėdami nuo savęs. Pirmiausia piešė, konstravo, klijavo savo svajonių namą, kurį perkėlė į Tolerancijos miestą. Rašė ir kūrė tekstus, kuriuose tolerantiškai apžvelgė netikslių formų statinius, jų išorę, svajonių mietą komponavo plakatuose, klasės stenduose, namukais puošė klasių langus.
   Nuspręsta, jog „Spindulio“ progimnazijos mokiniai Tolerancijos dieną minės ne vieną dieną, o visą savaitę. Taip mokiniai turės galimybę daugiau padiskutuoti, pakalbėti per kitų dalykų pamokas, panagrinėti skirtingas situacijas. Mokiniai nustebo, jog tolerancija kiekvieno yra suvokiama vis kitaip, tačiau remiasi į pagrindinius vertybinius nuostatus kaip pagarba, meilė, draugystė, noras padėti ir užjausti.
  Kalbant apie toleranciją, svarbu paminėti ir tai, kad Lietuva nuo seno garsėjo kaip tolerantiška valstybė. Tai liudija kunigaikščio Gedimino rašyti laiškai XIV a., kuriuose kviečiami atvykti į mūsų šalį kitų valstybių, kito tikėjimo, papročių ir tradicijų žmonės. Lietuva juos priėmė draugiškai nusiteikusi.
  Džiugu, jog mūsų progimnazijos mokiniai ne tik minėjo Tarptautinę tolerancijos dieną ir įkūrė Tolerancijos miestą mokyklos erdvėse, bet ir patys buvo tolerantiški, mandagūs ir supratingi. Anot jų: „Tolerancija yra  daugiau negu tiesiog supratingumas ar viešai demonstruojamas pakantumas, tai gebėjimas kasdien suprasti kitą, užjausti ir priimti tokį, koks jis yra. 
   Dėkoju visiems prisidėjusiems, talkinusiems ir Tolerancijos miestą kūrusiems mokiniams bei jų klasių vadovams.
Renginio organizatorės – 
mokytojos Vilma Tuganauskienė ir Sonata Pušinskienė
Integruota matematikos-geografijos pamoka “Mokykla 3D”
Integruotos pamokos – tai mokymosi metodas, kai pamokos tampa įdomesnės, o žinių bei įgūdžių įgyjama daugiau. Integruotos pamokos skatina mokinių kūrybiškumą, bendradarbiavimą, daug dėmesio skiriama ugdymo procese sąsajoms su tikru gyvenimu.
Spalio mėnesį Vilniaus “Spindulio” progimnazijoje pamokos vyko kitaip. Integruojant matematikos ir geografijos mokomuosius dalykus, 6b klasės mokiniai turėjo tikslą – suprojektuoti mokyklos 3D modelį. 
 Pamokos pradžioje pakartojome jau turimas žinias apie mastelį. Mokiniai sužinojo, kaip pritaikyti mastelį, pasinaudojant masteliu apskaičiuoti atstumus. Mokiniams taip pat buvo pristatytas originalus architektų sukurtas mokyklos planas. Taip prasidėjo mūsų kelionė link tikslo – mokyklos 3D modelio. Šeštokai buvo suskirstyti į komandas ir kiekvienai komandai paskirta praktinė užduotis – sudaryti progimnazijos planą pagal skirtingus mastelius. Šią užduotį reikėjo atlikti mokyklos kieme. Mokiniai į pagalbą pasitelkė ruletes, lazerinius atstumo matuoklius. 
Atlikę matavimus mokyklos kieme, mokiniai su gautais rezultatai sugrįžo į klasę ir čia prasidėjo kūrybinis darbas: gautų duomenų aprobavimas, susisteminimas bei projektavimo darbai.
 Kurdami mokyklos 3D modelį šeštokai naudojo antrines žaliavas, taip pat daug buvo diskutuojama apie atsinaujinančių energijos šaltinių svarbą, tad prie mokyklos buvo statomos vėjo jėgainės, ant mokyklos stogo – saulės baterijos, o mokyklos teritorija apsodinta medžiais. 
Smagu buvo stebėti mokinių praktinius užsiėmimus, mokinių susidomėjimas pamoka  pramoko visus lūkesčius.
 Šeštokai savo darbo rezultatu pasidalino surengdami parodą mokyklos fojė.

Matematikos mokytoja Jurgita Zenevičiūtė ir
geografijos/gamtos mokytoja Lina Mažukėlė
Nacionalinė aplinkosaugos aplinka 2021
Planetos ir valstybės gerovė, jos sėkmė 
neįmanoma be supratingo požiūrio į aplinką.  
Lapkričio 18 d. 7-8 klasių mokiniai: Ainius (7a kl.), Ula (7a kl.), Ivaras (7a kl.), Matas (7a kl.), Danielis (7b kl.), Matas (7c kl.), Daumantas  (7c kl.), Neda (8a kl.), Adomas (8a kl.), Milana (8a kl.), Benediktas (8a kl.), Dominik (8a kl.), Aleksandra (8b kl.), Nojus (8b kl.), Kajus Adomas (8b kl.) atstovavo mokyklą 2021m. Nacionalinėje aplinkosaugos olimpiadoje. 
Olimpiados tikslas – gilinti moksleivių žinias aplinkosaugos srityje. Olimpiados užduočių sprendimas buvo vykdomas elektroninėje platformoje. Klausimyną sudarė 30 klausimų. Klausimynas buvo sudarytas pagal pasirinktą pagrindinę šių metų temą: iškastiniai ištekliai, naudojami elektronikos prietaisams / įrangai bei baterijoms / akumuliatoriams gaminti. Ši tema apima atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, išgaunant elektronikos gamybai reikalingas žaliavas, taip pat gamybai reikalingų išteklių taupymą, gamybos poveikį aplinkai, tvarumo bei atsakingo vartojimo idėjas, žiedinės ekonomikos principus ir galimybes, globalią elektronikos atliekų augimo problematiką ir šių atliekų mažinimo galimybes bei priemones, aplinkos taršą elektronikos atliekomis bei pavojus gamtai bei žmonių sveikatai.  
Lauksime rezultatų, olimpiada – puiki proga mokiniams pasitikrinti savo žinias 
bei išmokti šį tą naujo.  
Geografijos mokytoja Lina Mažukėlė
Prisegti failai
Pradinių klasių mokinių tėvų dėmesiui
     Primename, kad prievolė pradinių klasių mokiniams dėvėti medicinines kaukes įsigalioja 
2021 m. gruodžio 1 d. 
     Informuojame, kad tėvai aprūpina vaikus bei pasirūpina, kad vaikai dėvėtų  vienkartines medicinines veido kaukes (kaukes būtina keisti kas 3-4 val. arba kai sudrėksta).


Respublikinis vaikų kūrybinių darbų konkursas “Rieduliukas”
Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos 4a ir 4b
klasių mokiniai spalio mėnesį dalyvavo KTU
Vaižganto progimnazijos pradinių klasių
respublikiniame vaikų kūrybinių darbų
konkurse „Rieduliukas“. Konkursas skirtas
Tarptautinei dienai be automobilio
paminėti, taip pat pradinio ugdymo
amžiaus vaikų meninės raiškos ir kūrybinių
gebėjimų ugdymui tyrinėjant dviratį, jį
kuriant, gaminant bei/ar fotografuojant.
Smagu žinoti, kad populiarinti važinėjimą
dviračiais, prisidedant prie žmonių sveikatos gerinimo ir saugesnės, švaresnės aplinkos kūrimo
Lietuvoje, skatinti atskleisti save įvairiomis meno priemonėmis ir būdais, ugdyti vaikų kūrybiškumą
įgyvendinat kūrybines idėjas ir svajones bei įtraukti šeimos narius, įstaigos bendruomenę į bendrą
veiklą piešiant, gaminant ir fotografuojant dviračius. Konkurse dalyvavo net 152 įvairius kūrybinius
darbus atsiuntę mokiniai iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Panevėžio rajono, Marijampolės, Alytaus,
Joniškio rajono, Biržų rajono, Akmenės rajono, Raseinių rajono, Šilutės rajono, Radviliškio ir
Klaipėdos. Konkurse dalyvavo 7-11 metų vaikai, kurie galėjo pateikti darbus trijose kategorijose:
piešiniai, kūrybiniai darbai ir fotografijos.
Džiaugiamės 4b klasės mokinės Emos Černiūtės kūrybos darbu, kuris piešinių kategorijoje užėmė II
vietą. Linkime ir toliau nesustoti ir tobulėti.
Dalyvavimas Vilniaus miesto pedagoginės-psichologinės tarnybos metodiniame renginyje ,,Vaiko gerovės komisijos sudėtingų darbo atvejų sprendimų galimybės”
     Siekdami bendro tikslo padėti vaikui, dažnai susiduriame su daug iššūkių. Reikalinga aiški struktūra, pagalbos planas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų įsitraukimas. Ypatingai  svarbus tėvų (globėjų) dalyvavimas norint padėti vaikui. Ieškant pagalbos būdų vaikams, dažnai bendradarbiaujame su Vilniaus miesto pedagogine psichologe tarnyba. Spalio pabaigoje sulaukėme kvietimo iš VPPT socialinės pedagogės Nerijos Guogės (mūsų progimnazijos kuratorės) sudalyvauti ir pasidalinti patirtimi, kaip sprendžiame sudėtingus darbo atvejus mokykloje. 
    Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos Vaiko gerovės komisijos nariai bei mokytojos lapkričio 12 dieną dalyvavo nuotoliniame metodiniame renginyje ,,Vaiko gerovės komisijos sudėtingų darbo atvejų sprendimų galimybės”. Renginį organizavo Vilniaus m. pedagoginė-psichologinė tarnyba. Atvejo pristatyme dalyvavo progimnazijos VGK pirmininkė, pavaduotoja ugdymui Rasa Petrikienė, pavaduotoja ugdymui Lilija Simonaitienė, socialinė pedagogė Lina Povilionienė, psichologė Raminta Beinerytė, specialioji pedagogė-logopedė Kristina Urbutytė, lietuvių kalbos mokytoja Sonata Pušinskienė, matematikos mokytoja Laura Daniškevičienė. Renginyje pristatėme vieno berniuko istoriją – jo kelionę mūsų mokykloje, su kokias sunkumais jis susiduria, kokias sėkmes patiria. Pavaduotoja Rasa Petrikienė pristatė mokyklos VGK veiklą, darbo komandoje principus. Socialinė pedagogė Lina papasakojo berniuko šeimos istoriją. Darbo metodais, kuriuos taiko dirbant su šiuo mokiniu pasidalijo psichologė Raminta bei specialioji pedagogė-logopedė Kristina. Pavaduotoja Lilija Simonaitienė, lietuvių kalbos mokytoja Sonata ir matematikos mokytoja Laura pasidžiaugė, kad šiandien mokinys bendrauja su klasės draugais, turi net geriausią draugą klasėje, reaguoja į pastabas dėl netinkamo elgesio, nereplikuoja ir neprovokuoja klasės draugų.  
   Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad galėjome pasidalinti gerąja savo darbo patirtimi įveikiant nelengvas situacijas, teikiant pagalbą mokiniams. 
Iniciatyva „Pasakų iššūkis 2021“
Daugiausiai gražių prisiminimų mums sukelia vaikystė, kaip
prieš užmiegant mums tėveliai skaitydavo pasakas. Ir tos pasakos
visada atrodydavo labai trumpos, nes vos pasaka pasibaigdavo,
tėveliai mums palinkėdavo labos nakties. Ir nors kartais jos ir
kartodavosi, o galiausiai mes jau mokėdavome visas mintinai,
mes visada laukdavome vakaro, nes tada mamytė ar tėvelis
pasiimdavo pasakų knygą ir vėl mus nukeldavo į pasakų pasaulį.
Kaip mokinių paklausiau, ar jiems patinka skaityti pasakas,
daugelis iš jų pasakė, kad taip. O dar labiau norėtų klausyti jiems
skaitomų pasakų.
Sužinoję, kad vyksta iniciatyva “Pasakų iššūkis” nusprendėme
jame sudalyvauti. Ši iniciatyva vyko vyko rugsėjo 21 d. – lapkričio
9 d. Šios iniciatyvos tikslas – skatinti žodinio kultūros paveldo –
liaudies pasakos, kaip ugdymo ir ugdymosi kultūra priemonės,
žinomumą, priminti jos svarbą šiuolaikinėje visuomenėje,
didinant pagarbą protėvių paveldui ir kultūrų įvairovei. Septynias
savaites mes skaitėme pasakas, nagrinėjome jas, atlikdavome užduotis, ieškojome žodžių reikšmių
lietuvių kalbos žodyne, integravome pasakas į lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo ir
dailės ir technologijų pamokas.
O pasakų čia būta įvairių. Tai ne tik lietuvių liaudies pasakos, bet ir tuvių, uzbekų, indų, napaliečių,
karelų, slovėnų, vokiečių, gruzinų ir daug kitų.
Labiausiai vaikai laukdavo užduočių. O kokią užduotį šiandien mums paruošė pasaka? Į kokią šalį
šiandien mes keliausime? – klausdavo vaikai.
Skaitydami pasaką “Užburtas malūnas” mokiniai ieškojo informacijos apie Lietuvos malūnus.
Vėjas parašė : “Lietuvoje yra įvairių malūnų. Seniau jų būdavo labai daug. Vėjo malūnai būdavo
statomi lygumose, atokiau nuo gyvenviečių. Jie dažnai aukščiu rungdavosi su bažnyčiomis. Seniau
Lietuvoje buvo apie 1000 malūnų. Dabar Lietuvoje saugoma 80 malūnų “. Vaikai sužinojo, kad Vėjo
senelis buvo malūnininkas.
Skaitydami pasaką “Kvailys – karaliaus žentas” mokiniai ieškojo informacijos apie avižas. Per
pasaulio pažinimo pamoką kalbėjome apie grūdinės kultūros augalus, kuo jie naudingi žmonėms. O
pasaka “Apė bevaikių porą” buvo sunku ir suprasti, nes daugelio žodžių vaikai net nežinojo, bet jie
juokėsi klausydami kaip vyras raganos sode obuolius vogė ir išsiaiškino ką reiškia žodis “sieksnis”,
bei matavo atstumą žingsniais lauke.
Visos pasakos pamokančios, įtraukiančios ir kūrybiškų užduočių dėka padedančios vaikams labiau
pažinti pasakų pasaulį.
Šioje iniciatyvoje dalyvavo ir mokinių tėvai, nes perskaitę uzbekų pasaką “Bachadiras ir Dono” jie
turėjo surengti šeimos susirinkimą ir pakalbėti su savo atžalomis apie tai, kokie auklėjimo stiliai
naudojami jų šeimoje.
Labiausiai vaikus sujaudino indų pasaka “Darbas ir auksas”. Atostogų metu mokiniai užsiėmė
pilietine veikla. Pasidomėjo visuomeninėmis organizacijomis Lietuvoje, kurių veikla padeda
sunkioje situacijoje atsidūrusiems žmonėms ar beglobiams gyvūnams. Mokiniai darė plakatus, savo
darbeliais papuošė klasę. Per dailės ir technologijų pamoką darė dėžutes, kurias pavadino “Auka”.
Nusprendė daryti gerus darbus ir iki Kalėdų rinkti pinigėlius beglobiams gyvūnams, o vėliau
aplankyti vieną pasirinktą gyvūnų prieglaudą ir nupirkti gyvūnėliams skanėstų.
Atrodo skaitėme pasakas, bet kiek sužinojome, kiek nuveikėme per šį trumpą laikotarpį. Tai
nuostabi iniciatyva, kurios dėka mes ne tik išgirdome naujų pasakų, bet ir praturtinome savo
žodyną naujais žodžiais bei atlikome daug gerų darbų. Pažadame šioje iniciatyvoje dalyvauti ir kitais
metais.
Rudens spalvos
Ruduo – melancholiškas, jaukus ir be galo romantiškas metas. 6c klasės mokiniai atliko projektinį darbą „Tyrinėjame mokyklos kiemo medžius“, kurio tikslas – stebint aplinką išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių medžių lapai keičia spalvą. Nusidažius gamtai įvairiausiomis spalvomis mokiniai išėjo į mokyklos kiemą tyrinėti juose augančių medžių. Žavėjosi įvairiomis spalvomis pasipuošusius klevus, ąžuolus, beržus ir kitus medžius. Moksleiviai prisirinko lapų, juos džiovino ir darė džiovintų lapų paveikslėlius. Jie teigė, kad ruduo yra be galo gražus ir turtingas metų laikas, kuris gali padovanoti begales gražių akimirkų. Kasmet medžiai keičia lapų spalvą, tačiau negalima nustatyti, kada tai įvyks, bet didžiausią įtaką spalvų pokyčiam daro oras. 

Viskas ko reikia geram rudeniui – gera mūsų pačių nuotaika.
7C klasės „Drąsos žaidimas paaugliams“

Lapkričio 12 d. 7c klasės mokiniai
grįžę po rudens atostogų pailsėję ir
kupini jėgų, išsiruošė ieškoti
nuotykių žaidimų erdvėje
„Labyrinthus“. Čia jie išbandė savo
drąsą bei galią, žaisdami komandinį
žaidimą pavadinimu „Drąsos
žaidimas paaugliams“.
Žaidimas vyko realiame 1,5 km
labirinte, su netikėtumo bei
nežinomybės efektais. Mokiniams
labai didelį įspūdį paliko specialieji
garso, šviesos, dūmų efektai, nors
pačiame labirinte buvo taip tamsu,
“nors į akį durk”. Labirinto
sergėtojai parengė mokiniams
įvairių kliūčių bei spąstų, kurie buvo tikrai nelengvi… Pasitelkėme drąsą, orientaciją, sumanumą bei
pastabumą. Septintokai patyrė daug netikėtumų, nes labirinte buvo įrengta daug nišų, durų, laiptų,
virvių, kurias reikėjo įveikti, perlipti, peršokti ir išdrįsti nugalėti savo baimes visiškoje tamsoje bei
slypinčiuose netikėtumuose…
Ir 7c klasės mokiniai išdrįso „tai“ patirti ir nugalėjo visas tamsos baimes, patirdami daug adrenalino
bei įvairių emocijų.
„Viruso ir bakterijos modelių gamyba“
7 -ų klasių mokinių biologijos praktikos darbas „Viruso ir bakterijos modelių gamyba“ vyko 2021
metų lapkričio 10 dieną Vilniaus Spindulio progimnazijoje (7a,b,c klasėse). Pamoką vedė biologijos
mokytoja metodininkė Marytė Papinigienė.
Mokiniai jau mokėsi apie bakterijas ir virusus, todėl šioje pamokoje pritaikė jau turimas žinias.
Dirbdami grupėmis mokiniai virusų ir bakterijų modelius kūrė iš skirtingų medžiagų, lygino jų
sandarą ir savo darbus pademonstravo klasei ir mokyklos bendruomenei – atliktų praktikos darbų
paroda pristatyta mokyklos bibliotekoje. Mokiniai pagal pateiktus kriterijus vertino kitų grupių
darbą, įsivertino ir savo emocinę savijautą pamokoje.