Tamsu Baisu – pažink save
 Ar kada susimąstėme, ką jaučia aklas žmogus? Šis klausimas dažnai kyla daugeliui, tačiau neišdrįstame paklausti, o kartais net ir bijome sužinoti tiesą. Mūsų gyvenimas yra paremtas 70% rega, tad sunku įsivaizduoti, kaip gyvena matyti negalintys žmonės, koks yra tas nevizualinis pasaulis. Vis dėlto ir akli žmonės „mato“, tik jie tai daro kitaip nei regintieji. 
  7a klasės mokiniai dalyvavo patyriminėje edukacijoje aklinoje tamsoje „Tamsu Baisu – pažink save“. Žaidė komandinį vaidmenų žaidimą ir pasitelkdami lytėjimą, uoslę, klausą ir kalbą, vieni slėpėsi, kiti – ieškojo. Vyko trys žaidimo sesijos po 15 min, kuriose mokiniai rinkosi skirtingus vaidmenis ir naudojo vis kitas strategijas. Po kiekvieno žaidimo „kėlinio“ buvo analizuojamas ir aptariamas komandinis žaidimas su instruktoriumi. Visą mokinių žaidimą buvo galima stebėti vaizdo stebėjimo kamerose. Buvo įdomu ne tik stebėti, bet ir pažinti savo auklėtinius ekstremaliose situacijose. Septintokai žaisdami dėvėjo šalmus su skirtingais žymėjimais ir apsauginius akinius. Jokių išmaniųjų telefonų, laikrodžių, fotografavimo kamerų tamsoje turėti su savimi nebuvo galima. 
  Žaidimo metu septintokai suprato, kodėl svarbu turėti strategiją, nesukčiauti, laikytis susitarimų, pasitikėti savimi ir kitais. Buvimas aklinoje tamsoje daugeliui mokinių leido nugalėti tamsos, uždarų patalpų baimę.
  Auklėtiniai žaisdami ugdė darnaus kūrybinio darbo įgūdžius, lavino kritinį mąstymą, bendravo ir bendradarbiavo tarpusavyje. Mokiniai kaskart turėjo rasti nestandartinių užduočių sprendimo būdų esant ribotiems ištekliams, siekti bendrų komandinių tikslų.
  Asmeninė patirtis aklinoje tamsoje padėjo ne tik pažinti save, savo kūno galimybes, bet ir įsivaizduoti, ką išgyvena aklas žmogus. Tai naudinga patirtis į mokyklas ateinančiam įtraukiajam ugdymui. 
Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada
   Kovo mėnesį mūsų mokykloje vyko 6 klasių, o vėliau
ir 8 klasių mokinių lietuvių kalbos ir literatūros
olimpiada, kurios tikslai:   
   1) skatinti mokinių domėjimąsi lietuvių kalba ir
literatūra;   
   2) ugdyti mokinių kalbos ir rašymo įgūdžius;  
   3) lavinti mokinių kritinį mąstymą;  
   4) patikrinti ir įvertinti mokinių lietuvių kalbos ir
literatūros žinias ir gebėjimus;   
   5) išrinkti atstovausiančius mokyklai
Vilniaus miesto olimpiadose.

   Dėkojame visiems dalyviams ir skelbiame 6 klasių
   laimėtojus:     
   I vieta – Dorotėja Melis Surucu (6b);    
   I vieta – Gabija Steponkutė (6c);    
   II vieta – Goda Spalinskaitė (6a);       
   III vieta – Matas Povilionis (6c).
     8 klasių laimėtojai:
     I vieta – Eisvilė Leontjeva (8c);
     II vieta – Olivija Vičiūnaitė (8c);
     II vieta – Greta Bankauskaitė (8a);
     III vieta – Ula Juknevičiūtė (8a);
     III vieta – Ieva Bimbirytė (8a).  

     Mokiniai buvo apdovanoti diplomais bei graviruotais pieštukais. 
     I -ų vietų laimėtojai atstovaus mokyklai Vilniaus miesto 6 klasių mokinių lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje bei Vilniaus miesto 8 klasių mokinių lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje.    

     Linkime atstovams sėkmės!    
                Jūsų lietuvių kalbos mokytojos: 
Evelina Blaškienė, Sonata Pušinskienė, Neringa Kaselytė
Paskutiniam margučiui nuriedėjus…
Po nejaukios, tikrai nežiemiškos žiemos pagaliau atėjo pavasaris – šaltas, bet labai laukiamas. Juk su pavasariu atrieda pati džiugiausia ir linksmiausia šventė – šv. Velykos! Ją mokyklos bibliotekoje kasmet lydi velykiniai skaitymai, jau tampantys tradicija. Tris savaites iki šios pavasariškos šventės kiekvieną dieną iki pat mokinių pavasario atostogų pas bibliotekininkę Neringą rinkosi priešmokyklinių grupių ir pradinių klasių mokiniai. Šiais metais į velykinius skaitymus „Kai rasa kieme išdžius – mes ridensim margučius!“ mokinukai ėjo padarę namų darbus: kiekviena pradinukų klasė nešėsi po gražiai, kruopščiai iš spalvotų siūlų padarytą margutį, skirtą būsimai velykinių darbų parodai. Margučiai skirtingi, bet visi savotiškai žavūs.
 Pasidžiaugę vieni kitų darbais, mokinukai klausėsi apie šv. Velykas. Bibliotekininkė Neringa papasakojo, kodėl žmonės Šv. Velykas vadina stebuklinga pavasario švente, iš kur kilęs Velykų pavadinimas. Pradinukai patys mėgino vardinti šios pavasario šventės svarbiausius simbolius, aiškinosi, ką reiškia posakiai „pagauti kiškį“, „kiškio pyragai“ bei džiaugėsi, kad žino, ką reiškia palyginimai „Eina kaip su kiaušiniu ant galvos“ ar „Bliauna kaip Velykų veršis“. Vis dėlto ilgai spėliojo, kas yra „Velykų boba“. Mokiniai klausėsi skaitomų ir skaidrėse rodomų lietuvių sakmių apie tai, kad pasaulis atsirado iš kiaušinio bei sužinojo, kodėl nuo seno žmonės jį taip garbino. Po nuskambėjusio ketureilio „Anksti rytą saulė teka, o Velykė garsiai šneka: – Jau Velykos netoli, Rinkit kiaušinius visi!“ mokiniai skaitė pasaką apie Velykę ir aktyviai ginčijosi, kas ji ir ar, iš viso, egzistuoja. Pasiginčiję, padiskutavę apie Velykę ir jos nešamas dovanas mažiesiems, mokiniai susipažino su taip vaikų laukiamo Atvelykio tradicijomis ir išklausę pasaką „Kiaušinio svajonė“ sužinojo, ar išsipildė velykinio kiaušinio svajonė. Na, ir koks velykinis susitikimas be palinkėjimų ir dovanų! Velykų bobutė – bibliotekininkė – nepamiršo nė vieno.  Visi – ir maži, ir dideli – buvo apdovanoti šokoladiniais margučiais bei pakviesti po pavasario atostogų mokyklos bibliotekoje apžiūrėti bibliotekininkės išmargintų margučių, o mokyklos Žiniukų skvere – 1–6   klasių mokinių darbų parodą „Kaip pavasario žiedas žeme margutis rieda…“
Kelionė prie Laptevų jūros
  Planuojant kelionę svetur, dauguma nori patirti naujų įspūdžių, tačiau kuris šiandien rinktųsi kelionę laiku ir pakartotų kančios, bado ir skausmo kupiną kelionę į amžino įšalo žemę. Balandžio 18 d. 8a klasės mokiniai kartu su  matematikos mokytoja L. Simonaitiene bei lietuvių kalbos mokytoja S .Pušinskiene leidosi į kelionę prie Laptevų jūros. 
Mokiniai dirbdami grupėse ir pasitelkdami geografijos bei matematikos žinias, atkūrė lietuvių tremties maršrutą.
  Naudodami kelio, greičio, laiko ir  mastelio sąvokas apskaičiavo preliminarų maršruto ilgį bei laiką. Aktyvindami turimas žinias mokiniai paskaičiavo per kiek laiko šiandien jie įveiktų šį maršrutą keliaudami  pėsčiomis,  automobiliu ar skrisdami lėktuvu?
  Aktyvaus mokinių įsitraukimo ir diskusijos sulaukė D. Grinkevičiūtės atsiminimų knygos ištraukų analizė, aptariami vidiniai tremtinių išgyvenimai. Video medžiaga ir audio knygos ištraukos padėjo  įsijausti į tremtinių gyvenimo sąlygas. Aštuntokų laukė ir „maloni“ staigmena: atvykus į Trofimovsko salą jie turėjo pasistatyti baraką ir jame apsigyventi. Mokiniai, naudodamiesi geometrijos žiniomis, skaičiavo kiek plytų reikės barakui pastatyti ir  turėjo atsakyti į probleminį klausimą: Ar pavyks 450 žmonių, išsilaipinusiems prie Laptevų jūros šaltą naktį, pasistatyti baraką? O gal teks pirmąją naktį nakvoti po atviru dangumi su mažamečiais vaikais ir kūdikiais? 
  Mokiniai skaičiavo, projektavo, bendradarbiavo vieni su kitais, stengdamiesi padėti tremtiniams  kuo greičiau pasistatyti baraką.  Šios atviros integruotos pamokos metu mokiniai pakartojo  turimas žinias, pritaikė jas praktiškai, įgijo naujų žinių bei ugdė sąmoningo supratimo bei išvadų formulavimo įgūdžius. Sustiprino pažinimo, komunikavimo, kultūrinę, socialinę bei pilietiškumo kompetencijas. 
  Dar kartą įsitikinome, jog tarpdalykinis integravimas ne tik paįvairina pamokas, didina mokymosi motyvaciją, bet ir suteikia galimybę mokiniams dalyvauti bendroje grupės kūrybinėje veikloje ir įgyvendinti pačių sugalvotus projektus.
Kvietimas mokinių tėvams į organizuojamą paskaitą
Balandžio 25 d. 18.00 val. Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos aktų salėje organizuojama paskaita mokinių tėvams: ,, Vaiko virsmas paaugliu: kaip padėti paaugliui spręsti kylančius iššūkius”, lektorė doc.dr.S.Ustilaitė. 


Paskaitos metu bus kalbama apie pagrindinius iššūkius, kylančius paauglystės laikotarpiu, paauglio poreikius, prieštaringus  paauglio norų ir  interesų konfliktus, tėvų reakcijas į konfliktus  ir jų sprendimo galimybes. 
Kviečiame dalyvauti.
Ne aš plaku, verba plaka…
Pavasaris! Sieloje šventę atneša
Žibuoklių akelėm, žilvičių šakelėm,
Karklų pūkuotais kačiukais gražiais.
Į verbų puokštę įpina kadagių,
Kad puokštė būtų graži –
Ją perriša kaspinėliu ar siūlu linų.
Ir eina į bažnyčią žmonės būriu,
Verbų rytą pašventint verbų,
O grįžę į namus, skuba su ja paliesti visus:
„Ne aš plaku, verba plaka,
Už savaitės bus šventos Velykos…“
Taip džiaugsmingai primena visiems
Šitas gėrio lašas iš praeities,
Tos amžių gilumos, iš mūsų prosenelių
Perdavimo būsimoms kartoms.
aut. Birutė Silevičienė
  4a, 4b ir 4c klasės mokiniai su savo mokytojomis Vilma Tuganauskiene, Virginija Baranauskiene, Kristina Povilavičiene ir dorinio ugdymo mokytojas Danute Bruzgiene lankėsi Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčioje. Mokiniai susipažino su Vilniaus krašto verbų rišimu, tradicijomis ir papročiais. 
Seklyčioje eksponuojamos įvairių dydžių ir savitų formų verbos. Kartu su amatininkėmis ketvirtokai pasigamino volelines verbas. 
  Integruojant dailės, pasaulio pažinimo ir etikos/tikybos pamokas mokiniai ne tik sužinojo apie senąsias verbų rišimo tradicijas, bet ir naudojamas medžiagas bei galėjo rišimą išmėginti praktiškai. Kiekvienas pasigamino verbą sau. Ketvirtokai komentavo, kad jautėsi kaip pas močiutę kaime, kad viskas  kvepia vasara, kai kuriems tai priminė atostogas, kitiems verba kvepėjo arbata. Kiekvienas mokinys turėjo kuo pasidžiaugti, kuo pasididžiuoti ir su kuo palyginti džiovintų augalų (supintų į verbą) kvapą. Svarbu, kad su savimi jie parsivežė ne tik verbą, bet ir gerą nuotaiką ir pozityvą. 
    Vilniaus apylinkėse verbų rišimo tradicija praktikuojama iki dabar. Dažniausiai rišimo tradicija perduodama iš kartos į kartą.  Vilniaus verba, tai ant medinio kotelio iš džiovintų augalų supintas spalvingas ornamentas. Manoma, seniau jos buvusios Vilniaus amatininkų procesijų puošmena, vėliau jas imta Verbų sekmadienį neštis su bažnyčiose šventinamomis verbomis. Vilniaus kraštą garsinančios didžiulės ir įvairiaspalvės verbos (Vilniaus verbos) anksčiau buvo trijų rūšių: apvaliosios, vienpusės plokščiosios, sausų gėlių žiedų puokštelės. Iš pradžių jos buvo paplitusios tik maždaug 50 kilometrų spinduliu aplink Vilnių.  Vilniaus verbos skiriasi savo forma, jas galime drąsiai vadinti tautodailės kūriniais. 
 Džiugiomis akimirkomis kviečiame pasidžiaugti nuotraukų galerijoje.
Velykinių zuikių linksmybės
   Prieš pat mokinių pavasario atostogas, 1b ir 1c klasių mokiniai dalyvavo edukacinėje išvykoje “Velykinių zuikių linksmybės”. Nuo pat ryto mus pasitiko maloni saulės šiluma, gera nuotaika ir tikros linksmybės Užutrakio dvaro parke.
   Mokinius nuotaikingai Velykų programa užėmė ne kas kitas, o Zuikis su Zuikiene, kurie papasakojo Velykų papročius ir žaidė įvairiausius linksmus  žaidimus. Mokiniai taip pat susipažino su gyva ilgaplaukių zuikučių paroda, pasistiprino Velykinėmis vaišėmis ir net pasidarbavo rimtoje, susikaupimo reikalaujančioje edukacinėje veikloje – Velykinių simbolių piešimu ant marškinėlių. 
Vainikuojant išvykos pabaigą – mokiniai vėl linksminosi šauniame “Teatriuko” aktorių muzikiniame spektaklyje, kuriame buvo aktyviai įtraukti ir patys.
Po tokių zuikių linksmybių – su puikia nuotaika į atostogas! 
Eina kiškis takeliu
Su pintiniu krepšeliu.
O krepšelyje margučiai,
Duos kiškelis jų vaikučiams.
Kiekvienam dalins po vieną,
Kad Velykų šventės dieną
Būtų linksma ir smagu
Su kiškučio margučiu.
Parama mokyklai 1,2 % GPM
     Nuoširdžiai dėkojame tėveliams, mokytojams, kitiems mokyklos  darbuotojams, kurie 2022 metais pervedė 1,2% savo pajamų Vilniaus “Spindulio’ progimnazijai.
 Labai laukiame Jūsų paramos ir šiais metais!
Deklaruoti pajamas (VMI)  ir skirti 1,2 % GPM galima iki 2023 m. gegužės 2 d. 

        2022 metais 1,2 proc. lėšas, suderinę su Progimnazijos taryba,  panaudojome:
1. Nupirktas 1 didelis (86 colių) interaktyvus ekranas – 3271,3 eur.
2. Mokinių išvyka pagal projektą “Visi už vieną, vienas už visus” (I vieta, 4c, 5c klasės) – 1938 eur.
3.  Bilietai į kiną pagal pagal projektą “Visi už vieną, vienas už visus” (II vieta) – 77 eur.
4. Bilietai į kiną  mokinių konferencijos “Mano sėkmė” dalyviams – 452,5 eur.
5. Prizai mokiniams (knygos, saldumynai) įvairių konkursų, varžybų dalyviams – 158,67 eur.
6. Naujametiniai papuošimai – 62,93 eur.
7. Kvalifikacinė programa mokytojams – 350 eur.

Tik su Jūsų visų pagalba mokymas(is) mokykloje tampa įdomesnis ir efektyvesnis!
Planuojame šiais metais vėl skirti lėšų pažangiausios klasės  projektui bei 
nupirkti 2 (!) interaktyvius ekranus (1-4 klasėms ir 5-8 klasėms)
Progimnazijos administracija
Pažintinė mokytojų išvyka
  Turbūt ne vienam kyla klausimas, ką mokytojai veikia mokinių atostogų metu. Taiso darbus, skaito knygas, keliauja, o gal mokosi?! Visi atsakymai – teisingi, nes mokinių atostogos suteikia galimybę mokytojams poilsį suderinti su profesine veikla, pabendrauti vieniems su kitais, smagiai praleisti laiką bei  įgyti naujų žinių. 
   Lietuvių kalbos mokytoja Neringa Kaselytė ėmėsi iniciatyvos ir suorganizavo mokytojams pažintinę edukacinę išvyką po Ukmergės raj. apylinkes.
  Balandžio 11 d. progimnazijos mokytojai lankėsi XVI a. pradžioje statytoje ir rekonstruotoje Siesikų dvaro pilyje, kur turėjo galimybę susipažinti su autentiška sienine tapyba, architektūriniais sprendimais, daugiau sužinoti apie  čia gyvenusių kilmingų didikų Siesickių giminę.
  Neišdildomą įspūdį paliko ir pasivaikščiojimas po Ukmergės senamiestį, kuris sužavėjo mokytojus įvairių stilių mūriniais pastatais,  maldos namais ir kitais istoriniais objektais. Pačiame miesto centre stūksantis Ukmergės piliakalnis priminė kadaise stovėjusios Vilkmergės pilies laikus, o balandžių skulptūros Ukmergėje priminė apie tarptautinio metalo meno plenero dalyvių darbus iš viso pasaulio.
  Pasigrožėjus Ukmergės krašto vaizdais, mokytojai turėjo galimybę paskanauti krosnyje keptu kugeliu su spirgais ir grietine bei apsilankyti prezidento A. Smetonos dvare. Čia mokytojai  susipažino su A. Smetonos šeimos gyvenimu, dvaro interjeru, išlikusiais asmeniniais daiktais ir nuotraukomis, turėjo galimybę išgirsti pikantiškų pasakojimų apie jo žmoną Sofiją Smetonienę. Pajusti tikrą tarpukario dvasią mokytojams padėjo dvare įkurtas namų kino teatras, bylojantis apie  autentiškus to meto svarbiausius prezidento A. Smetonos vizitus po Lietuvą,  svarbius susitikimus bei kadrus iš medžioklės.
  Mokytojai lankėsi ir 1935 m. prezidento įkurtoje vienoje moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų, kurioje surinkta nemažai leidinių, nuotraukų, metodinių priemonių, namų ūkio rakandų, atkurta autentiška mokytojo darbo ir gyvenamoji aplinka.
   Pažintinė edukacinė išvyka leido mokytojams pailsėti, įgyti naujų žinių, sustiprinti pilietinį tapatumą ir ugdyti pagarbą Lietuvos praeičiai.
   Ačiū idėjos iniciatorei už padovanotą smagų laiką kartu!
Socialinės reklamos kūrimas, pasitelkiant dirbtinį intelektą
Kad nepasiklystų tarp kiekvieną dieną matomų įvairiausių reklamų, mokiniai mokosi jas atskirti,
suvokti paskirtį ir patys sukurti. Kovo pabaigoje per dvi integruotas atviras IT ir lietuvių kalbos
pamokas, kurias vedė IT mokytoja Jolita Bačkienė ir lietuvių k. mokytoja Neringa Kaselytė, 6a klasės
mokiniai kūrė socialinę reklamą pasitelkę dirbtinį intelektą. Tai buvo viena ilgalaikio tarpdalykinio
projekto, papildomai įtraukusio etikos (mokytoja Rasa Petrikienė) ir dorinio ugdymo (mokytoja
Dana Bruzgienė) pamokas, dalių. Pirmiausia mokiniai perskaitė ir su lietuvių k. mokytoja N.
Kaselyte aptarė F. H. Burnett romaną „Paslaptingas sodas“. Kūrinyje minimi, šeštokų suvokti
socialiniai reiškiniai paskatino kurti atitinkamas socialines reklamas. Vis dėlto su IT mokytoja J.
Bačkiene aptartos dirbtinio intelekto galimybės kėlė tam tikrų iššūkių, nes kuriant raktiniais žodžiais
nebuvo galima rašyti jausmų ar kitų
abstrakčių daiktavardžių, o žmonių veidus
iškraipė. Nepaisydami kliūčių mokiniai
labai gerai atliko užduotis: sugalvojo
tinkamą frazę ir parinko sukurtą paveikslėlį.
Prieš atostogas mokiniai trumpai buvo
mentoriais – savo kūrybinio projekto
rezultatus pristatė 4a klasės mokiniams
(mokytoja Vilma Tuganauskienė). Be to, šį
projektą žadama pristatyti netrukus
vyksiančioje mokinių konferencijoje „Mano
sėkmė“.