Mokiniams  buvo įdomu sužinoti, jog pasaulyje yra tik dvi tautos, galinčios save laikyti Esperanto kalbos pradininkėmis – tai Lenkija ir Lietuva. Būtent čia, mūsų gimtojoje šalyje, vyksta pasauliniai esperantininkų suvažiavimai ir konferencijos. O šios kalbos unikalumas ir paprastumas sužadino mokinių smalsumą susipažinti ne tik su esperanto kalbos gramatika, mokyklos bibliotekoje pavartyti lietuvių – esperanto kalbos žodyną, bet  ir užsirašyti tam tikras frazes šia kalba. Sužinoję, kad esperanto kalbos slapta mokė ir daraktoriai bei ja kalbėjo partizanų vadai, klasėse užvirė diskusija. Mokinių susidomėjimas buvo didžiulis. Mokiniai didžiavosi faktu, jog esperanto kalba padėjo sustiprėti bendrinei lietuvių kalbai ir leido lietuviams spaudos draudimo laikotarpiu turėti ryšį su pasauliu bei žinoti, kas vyksta. Mokiniai pripažino, kad kalbų mokėjimas vienija žmones, leidžia pažinti kitas šalis ir jų kultūras, taip pat didina pasitikėjimą savimi bei buria žmones į bendruomenes. Esperanto kalba yra vienas tokių pavyzdžių, kai žmones vienija dirbtinė kalba, kuri leidžia bendrauti, dalintis informacija, bet ir draugauti žmonėms tarpusavyje.

  Saulėtą ir ankstyvą rugsėjo 10 -osios rytą  5-8 klasių mokiniai rinkosi Vilniaus geležinkelio stotyje ir vyko traukiniu į Trakus. Tai pirmoji šiais mokslo metais edukacinė turizmo ir sveikatingumo diena, kurią organizavo geografijos ir gamtos vyr. mokytoja Lina Mažukėlė, talkininkaujant kolegoms. Daugeliui mokinių važiavimas traukiniu buvo naujas ir dar neišbandytas keliavimo būdas, todėl visi su nekantrumu laukė nusileidimo į peroną ir pajudėjimo iš vietos geležinkelio bėgiais. Mokinių veidus puošė šypsenos, aidėjo vaikų klegesys, o geras oras žadėjo nuotykius ir puikią nuotaiką.

Kelionę pradėjome nuo didžiausios Lietuvos irkluotojų pergalių kalvės – Trakų sporto bazės, kur mus pasitiko profesionalūs irkluotojai ir jų treneriai. Jie atskiroms mokinių grupėms vedė edukacines veiklas, supažindino su irklavimo sportu, inventoriumi, paaiškino apie sportininkų treniruotes žiemą, leido išbandyti treniruoklius, atsisėsti į baidarę, parodė baidarių garažą. 6a klasės mokiniai noriai ir su entuziazmu varžėsi su kitų klasių mokiniais išbandydami treniruoklius, uždavinėjo daug klausimų sportininkams,  fotografavosi su treneriais ir irkluotojais. Mažumėlę pasportavę, patraukėme užkąsti ir suvalgyti tradicinių kibinų. Pasisotinę ir atgavę jėgas, žygiavome ežero pakrante, aplankėme Trakų pilį, sustojome poilsiui įrengtose zonose, daug juokėmės, šmaikštavome ir bendravome vieni su kitais. Tuomet visi drauge patraukėme link Trakų geležinkelio stoties, kur pajudėjome link Vilniaus. Po šios edukacijos susidomėjimas irklavimu buvo nemažas. Vaikų akyse mačiau olimpinį azartą, užsidegimą ir dideles svajones. Kas žino, gal ši kelionė padės kažkam apsispręsti  ir žengti pirmą žingsnį naujų pergalių link.