Mamos arba
tėčio vedama pamoka – kitokia pamoka – vien dėl to ji bus labiau
įsimintina. Kartu ją lydi geros emocijos, individuali tėvų patirtis, pažinimo
džiaugsmas. Visi tėvai nori, kad vaikai mokykloje gerai mokytųsi. Viena iš
sąlygų motyvuotam mokymuisi – gera atmosfera klasėje. Tėvų vedama pamoka –
vienas iš būdų susipažinti su atžalos bendraklasiais. Pamatyti, kokie jie, kaip
jaučiasi tavo vaikas, su kuo draugauja, su kuo reikėtų santykius
sušildyti.
Šia patirtimi gali pasidalinti ir 3 C klasės bendruomenė. Kol kas šiais mokslo metais klasėje lankėsi trijų šeimų Tėveliai ir dalinosi savo darbo patirtimi, hobiais.
Mokinės Auksės mama Jurgita paruošė
įdomų pristatymą apie telekomunikacijas. Kadangi vaikai gyvena naujausių
technologijų amžiuje, jiems buvo įdomu pamatyti senovinius telefonus,
susipažinti su jų naudojimu. Daliai vaikų jau net atlenkiamas ar su mygtukais
telefonas kėlė nuostabos emociją. Vaikai sužinojo, kad Aleksandras Grechemas
Belas išrado telefoną. Vaikai su mama Jurgita daug diskutavo apie išmaniojo
telefono paslaugas ir skirtumus palyginus su senesniais telefonais, kurių ne
vieną buvo atsinešusi į klasę.
Antrąją pamoką vedė Liepos tėtis
Alvydas. Jis vaikams pristatė savo darbą – sėjamųjų gamybą. Šioje pamokoje
aktyviai dalyvavo tiek mergaitės, tiek berniukai. Vaikai sužinojo ne tik apie
gamybos ypatumus: sėjamųjų dydžiai, eksportavimas į kitas šalis, pats gaminimo
procesas, taip pat susipažino su įvairiomis grūdinėmis kultūromis. Vaikai
dalinosi savo patirtimi, kokie produktai, iš ko gaminami. Labiausiai dėmesį
sukaustė ekrane vaizduojamas ateities traktorius be jame esančio vairuotojo ir
į klasę atnešti sėjamųjų modeliai.
Dar vieną ugdomąją veiklą
vaikams pravedė Naglio mama Sigita. Ji noriai pasidalino savo piešimo hobiu.
Trumpai papasakojusi apie savo pomėgį pademonstravo mokiniams savo kūrybos
darbus. Tuomet pakalbėjo apie dailininko profesiją, ko reikia norint juo tapti. Mama Sigita: „Pamokoms ruošiausi remdamasi savo įgytomis žiniomis (esu baigusi Justino Vienožinskio dailės mokyklą), taip pat knygomis apie dailę, medžiaga iš interneto. Einant pas vaikus į pamoką šiek tiek jaudinausi, nes nebuvau tikra, ar vaikams patiks, ar jie darys tas užduotis, kurias jiems paruošiau. O užduotys buvo tokios: pirmoji užduotis – nupiešti žmogų žingsnis po žingsnio, nupiešus schemą jį sukonkretinti: suteikti lytį, nuspalvinti, sukurti aplinką. Antroji užduotis – maišyti pagrindines spalvas paletėje ir tepti jas ant popieriaus, laisva tema. Prieš darant šią užduotį, papasakojau vaikams apie pagrindinių spalvų maišymo principus, apie skirtingų spalvų poveikį kuriamam vaizdui. Mokiniai, pasirodo, jau daug ką žinojo, tad susitarti su jais buvo gana paprasta. Didesnė dalis mokinių į kūrybinį procesą buvo įsitraukę, jiems puikiai sekėsi, vėliau patys sakė, kad jiems užduotys patiko. Labiausiai jiems patiko piešti žmogų. Man buvo smagu dirbti kartu su vaikais, stebėti kaip atsiveria jų vaizduotės langas. O ypač smagu buvo matyti, kaip kai kurie vaikai džiaugėsi savo piešiniu, kad jiems pavyko.”
Tokios tėvų perduodamos žinios
ir patirtis yra labai reikšmingos. Juk mamos ar tėčio pravesta pamoka
– kitokia, labiau įsimintina ir intriguojanti. Vaikai geriau jaučiasi mokykloje
ir geriau mokosi, kai tėvai nuoširdžiai domisi, kai bendradarbiauja su
mokytojais, su kitais klasės tėvais. Tuo tarpu tėvams – tai puiki galimybė
kurti bendruomenę, kurioje būtų smagu ir naudinga kiekvienam. Visa 3 C klasė ir mokytoja
Gerda taria didžiulį AČIŪ klasės mokinių Tėveliams! Lauksime dar daugiau įdomių
ir įsimintinų pamokų.