100 pamokų per vieną dieną
Kai į klasę pro langą įspįsta pavasario saulės spindulėliai, taip sunku
nusėdėti suole: formulės, taisyklės nelenda į galvą, teoremos tampa
neįveikiamos, fizikos dėsniai nesuprantami… Gegužės 10 dieną 7 a, 7 b
ir 8 b klasės mokiniai nusprendė mokytis keliaudami į Panevėžį.
Geografijos pamoka – tik 139 kilometrai iki Aukštaitijos sostinės.
Kadaise garsėjęs didelėmis gamyklomis, fabrikais, išvystyta lengvąja
pramone, šiandien miestas tartum prisnūdęs, tylus, susimąstęs, bet
saugantis gilias teatrines ir kultūrines tradicijas. Keliaudami mokiniai
sužinojo, kad miestas pastatytas Aukštaitijos lygumoje, kad per jį teka
Maironio apdainuotas ramus Nevėžis.
Literatūros pamoka – padavimais ir legendomis apipinta visa
Lietuvos žemė. Kiekvienas kalnelis, miškelis, net žemės akmenėlis turi
savo istoriją. Keliautojai sužinojo apie žydinčias laukuose pienes,
augančius pakelėje gysločius, lizduose tupinčius gandrus… Gražią ir
Panevėžio legendą apie poną, tarną ir vėžį.
Istorijos pamoka – Panevėžys įkurtas 1503 metais. Mokiniai apsilankė seniausiame mūriniame
miesto pastate, kuris buvo Upytės archyvas, sužinojo apie žiaurųjį Čičinską.
Chemijos pamoka – meninio stiklo gamyklėlėje Glassremis stebėjo, kaip tūkstančio laipsnių
temperatūroje gimsta gražūs stiklo dirbiniai – paukščiai, sraigės, vazos, suvenyrai… ir net ginklai.
Dailės pamoka – Molio dirbtuvėje Unikali forma stebėjo kruopštų moterų rankų darbą. Iš
lipnaus rudo molio sukurdavo viduramžių miestus, įspūdingus namus, kuriuose tilpdavo mažos
žvakelės, skleidžiančios jaukumą ir šviesą.
Teatro pamoka – vieninteliame Vakarų Europoje Vežimo teatre mokiniai žiūrėjo lėlių spektaklį ,,
Strazdanota princesė”, sužinojo daug įdomių faktų apie marionetes ir pabandė vaidinti su
gabitinėmis ir plančetinėmis lėlėmis. Oi, koks nelengvas tai buvo darbas. Pamokoje suprato, kokia
sunki aktoriaus lėlininko profesija.
Biologijos pamoka – Burbiškių dvare (Vilkaviškio raj.) žydėjo milijonai įvairiausių veislių tulpių,
prie tvenkinių skleidėsi neužmirštuolės, savo kvapu svaigino alyvos bei obelys, kurkė varlės, saulėje
šildėsi driežai, dūzgė bitės…
Etnografijos pamoka – Kleboniškių kaimo etnografiniame muziejuje mokiniai susipažino su 19 a.
pab. – 20 a. pr. buitimi, pamatė darbo įrankius, vestuvių sodus, valakų reformos sodybas.
Etikos pamoka – išmokti kultūringai elgtis muziejuje, atidžiai stebėti spektaklį, kultūringai jame
dalyvauti, būti atidžiam savo draugui, kai jis nori gerti, kai nutrina koją jam batas ar jis stovi
šlapias…
Gerumo pamoka – kai Statoil degalinėje autobusas pylėsi degalus, prie mūsų mokyklos
mokinių priėjo keletas garbaus amžiaus žmonių iš kito turistinio autobuso ir užkalbino lenkiškai. Jie
pasidomėjo, ar ir mes vykstame į Rygą. Pasakėme, kad keliaujame po savo gimtąjį kraštą. Du vyrai
mūsų vaikams atnešė didelius maišus gražių, sultingų obuolių… Grįždami į Vilnių valgėme juos. O
gal kuris keliautojas ir savo artimiesiems parnešė į namus?
… pavasarį sunku išsėdėti klasėje šešias pamokas, bet kartais ir 100 pamokų labai greitai
prabėga.
Edukacinė pamoka ,,Ką žinai apie geriamąjį vandenį?”
Gegužės 11 dieną, mūsų mokyklos patys mažiausieji spinduliukai, priešmokyklinukai, pabandė išsiaiškinti, koks svarbus mūsų organizmui vanduo. Į svečius pasikvietėme UAB ,,Vilniaus vandenys” komunikacijos skyriaus projektų vadovę Ramunę Albrektienę, kuri atskleidė nemažai vandens paslapčių. Sužinojome, kodėl vanduo labai svarbus mūsų organizmui, kokia vandens iš čiaupo cheminė sudėtis, kaip tikrinimas vandens saugumas ir kokybė. Patys stebėjome, kaip tiriamas vanduo ir, 
aišku, nelikome be dovanų. 
Mano darbo vieta
Norint, kad vaikas galėtų produktyviai mokytis ir ilsėtis visus metus, reikia nepamiršti jo darbo ir poilsio vietos, tiek mokykloje, tiek namuose. Puikiai žinome, kas mokyklos baldai ir jų išdėstymas yra griežtai reglamentuoti Lietuvos higienos normose, o namuose įrengtu vaiko kambariu turi rūpintis tėvai.  
Visus metus mokykloje vykstantis „Sveikatos ugdymo“ projektas balandžio mėnesį vykdė akciją: „Mano darbo vieta“.  Mokiniai ir jų tėveliai fotografavo ir siuntė savo nuotraukas, 
kuriose įamžintos vaikų darbo vietos namuose. 
Svarbiausia moksleivio vieta namuose – jo darbo vieta, kurioje jis dirba ir mokosi. Jaunesniųjų klasių mokiniams reikia pritaikyti jų darbo vietą: stalas ir kėdė turėtų būti pritaikyti pagal vaiko ūgį. Tinkamai parinktas rašomasis stalas  nedeformuos vaiko nugaros, netrukdys koncentruotis ir neleis per greitai pavargti.  Ne mažiau svarbi ir vieta, kur stovi vaiko darbo stalas. Taip pat būtina pasirūpinti  tinkamu kambario apšvietimu. 
Taigi, jei norime, kad vaikai rytais pabustų žvalūs ir darbingi, sukurkime jiems sveikatą tausojančią aplinką!  
Dalinamės spinduliečių darbo vietomis namuose. 
Kad vaikas sistemingai ir gerai mokytųsi yra svarbi ne tik jo darbo vieta ir mokymasis, bet ir poilsis. Sakoma, kad svarbiausia informacija yra įsimenama miego metu. Vaikai miegodami auga, sveiksta, tobulėja ir tampa protingesni. Labai gerai, jei įmanoma atskirti vaiko darbo vietą nuo poilsio, žaidimų ir miego vietos.  Pervargimas – viena iš prastos vaiko sveikatos ir netinkamo elgesio priežasčių. 
Akcija ,,Pertrauka tyloje”
Balandžio 25-29 dienomis, ,,Spindulio” mokykloje vyko akcija ,,Pertrauka tyloje”. Šios akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į visiems aktualią triukšmo problemą, ugdyti vaikų supratimą apie triukšmą,siekiant ne tik pabrėžti didesnį jų jautrumą neigiamam triukšmo poveikiui mokykloje, namuose, renginiuose, bet ir ugdyti atsakomybę dėl pačių keliamo triukšmo. Kiekvieną dieną, po 2 pamokos, mokiniai mokykloje praleido visiškoje tyloje. Mokiniai klausėsi terapinės muzikos, piešė, spalvino. Mokytojų kambaryje vyko ,,Tylos pertrauka” prie arbatos puodelio.
Prasmingai ir įdomiai paminėjome Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną – balandžio 25 d.
Triukšmas – įvairaus pobūdžio nepageidaujamas garsas. Triukšmu dar vadinama garsų visuma, kuri gali sukelti nepalankias bei kenksmingas pasekmes sveikatai. 
Vilnius – Lietuvos sostinė
   Nors ir dauguma esame vilniečiai ir čia gyvename, kartais nesusimąstome, koks gražus ir „turtingas“ yra šis miestas! Dalelę to grožio išvyko pamatyti 1 C klasės mokiniai su mokytoja Gerda bei keliomis mamytėmis į ekskursiją „Vilnius – Lietuvos sostinė“. Pirmiausia lankėmės VU zoologijos muziejuje. Muziejus buvo bene daugiausiai įspūdžių palikusi vieta. Jame vaikai sužinojo, kad ten dirbantys žmonės gyvūnėlių nežudo, tačiau gauna juos po avarijų ar sunkiai sergančius. Lankydamiesi įvairių bestuburių kambaryje vaikai ieškojo patys, sužinojo ir rankomis matavo didžiausią Lietuvos drugelį, rado didžiausią vabalą – elniaragį, grožėjosi tarakonų būstinėmis. Pereinant prie stuburinių ekspozicijos vaikai sužinojo, kuo skiriasi vyro ir moters griaučiai (vyro platūs pečiai, moters – klubai), susipažino su jų tikrais griaučiais. Matė įvairių Lietuvoje ir kitose šalyse gyvenančių gyvūnų iškamšas, patraukė akį įdomus gyvūnas – saiga, taip pat įspūdį paliko briedis, stumbras, leopardas, liūto jauniklis, dygliatriušis ir kt. Savo akimis vaikai pamatė didžiausią Lietuvos paukštį – jūrinį erelį bei mažiausią Lietuvos paukštuką – nykštuką ir pasaulio – kolibrį.  
     Susipažinus su įvairiais gyvūnais vykome prie Trijų kryžių kalno. Kopdami į jį vaikai atidavė visas jėgas, sakė esą pavargę, tačiau nė vienas nepasidavė ir pasiekę viršūnę grožėjosi neapsakoma Vilniaus miesto panorama, bandė rasti namus. Kelionė tuo nesibaigė, keliavome pro Gedimino paminklą, prisiminėme Vilniaus įkūrimo legendą, lankėmės Arkikatedroje, grožėjomės jos architektūra ir tvyrančia ramybe, išėję iš jos ieškojome stebuklingosios plytelės ir, žinoma, visi sugalvojome norus. Galiausiai ėjome aplankyti Bernardinų sodo retų augalų kolekciją. Šiek tiek liūdna, kad augalai dar tik buvo bepradedą žaliuoti ir neatsiskleidė visu grožiu, tačiau vaikai žadėjo kviesti tėvelius augalus aplankyti vasarą. Ilgai neužsibuvę skubėjome į autobusą, nes danguje kaupėsi liūties debesys, nuo kurios kaip tik spėjome pabėgti. Grįždami į mokyklą dar pravažiavome kadaise buvusius pagrindinius miesto vartus – Aušros vartus.  
   Į mokyklą grįžome kupini emocijų ir įspūdžių, kuriais vaikai dalinosi autobuse ir grįžę į klasę. Net grįžę po savaitgalio vaikai vis dar dalinosi patirtais įspūdžiais, netgi piešė piešinius ir rašė rašinėlius. 
Mamyčių saulėtai dienai
Atnešk man meilę, mama. 
Aš tau širdim dėkosiu. 
Mylėt tave taip gera, 
Kad visad tai kartosiu. 

 Atnešk man, mama, džiaugsmą, 
Lyg saulę ant delnų, 
Sutirpdyk mano skausmą 
Ir ašaras akių. 

 Leisk man priimti laimę, 
Kurią tu brangini. 
Galiu pamiršti baimę, 
Kai tu šalia būni.

  Žinau, kad tau – aš vaikas, 
Juo būsiu visada. 
Pamiršk, kad teka laikas 
Kaip ašara tyra.

1a klasės mokinukai
Integruotas 1a ir 3-4 spec. klasių projektas
   Paskutinę dieną prieš atostogas 1a ir 3-4 specialiosios klasių mokinukai vyko į Trakų krašto tradicinių amatų centrą daugiau sužinoti apie duonelės kelią bei išsikepti savo duonelės kepalėlį.
   Keliauti pasirinkome netradicinį būdą – vykome tarpmiestiniu autobusu. Vaikams labai patiko pirkti bilietus ir susirasti autobuse savo vietą pagal bilietą. 
   Nuvykę į Trakus, besigrožėdami nepakartojamu Trakų kraštovaizdžiu, nužingsniavome iki Trakų krašto tradicinių amatų centro. Mus pasitiko duonos kepėja ponia Miglė. Ji mums pasakojo visą duonelės kelią nuo grūdo iki stalo. Iš užraugtos tešlos kiekvienas susikaupęs suformavo savo duonelės kepalėlį. Ponia Miglė pašovė mūsų kepalėlius į duonkepę krosnį. Laukėme, kol duonelė iškeps. Jautėme, koks pasklido patalpoje kepamos duonos kvapas, jį sunku aprašyti žodžiais. 
Mūsų “Spindulio” mokykla skatina specialiųjų poreikių turinčių mokinių ir kitų klasių mokinių bendradarbiavimą. Tai ypač svarbu toje pačioje mokykloje besimokantiems, intelekto sutrikimų turintiems mokiniams. Turime mokyti vaikus pažinti ir matyti kitokį bendraamžį, mokyti su juo bendrauti, nebijoti padėti. Mokytojos Sigita ir Rasa, siekdamos, kad tarp vaikų formuotųsi nuoširdūs tarpasmeniniai santykiai ir nutarė organizuoti  bendrą išvyką.  Juk visi esame skirtingi ir unikalūs, todėl svarbu matyti ir jausti vieniems kitus. Mokytojos labai džiaugėsi darniu pirmokų ir specialiosios klasės mokinukų bendravimu, vaikai mokėsi vieni iš kitų, vieni kitiems padėjo. Buvo gera visiems kartu keliauti ir kepti duonelę.
Mokytojos Sigita ir Rasa
Antrokų išvyka į Planetariumą
Balandžio mėnesio pabaigoje antrų klasių mokiniai vyko į Planetariumą. Iki edukacinės pamokos ,,Saulė ir žvaigždės“ liko dar laiko, tai apsilankėme Sakurų sode. Antrokai, turbūt patys pirmieji iš mūsų mokyklos, pamatė besiskleidžiančias sakuras. Įspūdis didžiulis.  Ne vienas mokinys nusifotografavo prie jų. Pažadėjo po kelių dienų, kai šios japoniškos vyšnios labiau  pražys, čia atvykti kartu su tėveliais. Pasigrožėję sakuromis nuėjome į Planetariumą.  Nors čia vaikai lankosi jau ne pirmą kartą, bet jie supranta , kad pamokėlės metu daug ko sužinos. Ir neapsiriko.  Jie susidomėję klausėsi pasakojimo: kodėl saulė šviečia ir šildo, kokio ji dydžio, kaip toli nuo mūsų  yra, kas būtų jei ji nustotų šviesti… Mokiniai susipažino ir su mūsų planeta Žeme, jos palydovu – mėnuliu. Vaizdžiai pamatė, kaip keičiasi mėnulio fazės. Su malonumu stebėjo ir žvaigždėtą dangų. Susipažino su žvaigždynais, sužinojo, kur juos, giedrame nakties danguje, galima pamatyti.      
 Mokiniams patiko išvyka. Jie, kupini įspūdžių, grįžo į mokyklą,
              o namuose  aprašė ir nupiešė įspūdžius.
Gegužės mėnesio veiklos planas
Chemijos viktorina
Balandžio 26 dieną Radvilų gimnazijoje vyko
Vilniaus miesto 8-9 klasių mokinių chemijos
viktorina “Chemija aplink mus”. Į konkursą
atvyko komandos iš Vilniaus miesto mokyklų.
Dalyvavo ir mūsų mokyklos 8-okų komanda:
Gitana Černauskaitė, Greta Kazlauskaitė, Artūras
Dolgopolovas, Algimantas Grinkevičius, Edvinas
Krupovnickas, Renatas Petrauskas.
Konkurso tikslas – ugdyti mokinių gamtamokslinį
išprusimą, skatinti domėjimąsi chemijos mokslu, ugdyti gebėjimą bendradarbiauti taikant įgytas
žinias. “Spindulio” pagrindinės mokyklos komanda laimėjo 2-ąją vietą – buvo apdovanoti diplomu ir
dovana.
Linkime mokiniams ir toliau tobulėti bei atkakliai kopti į žinių aukštumas!