Lįsti ar lysti? Pažįstamas ar pažystamas? Šąla ar šala? Kodėl gęsta, bet geso? Kad ir kiek kartų
rašytume šiuos žodžius, visuomet prie jų stabtelime ir pagalvojame, kurią gi raidę vis dėl to reikia
rašyti? Tikriausiai ne vienas moksleivis pasakytų, jog viena sudėtingiausių lietuvių kalbos temų –
nosinių raidžių rašyba žodžių kamiene.
Dėl šios priežasties lietuvių kalbos mokytoja J. Perednienė ir dailės mokytoja metodininkė R.
Vaitkevičiūtė paruošė ir vedė atvirą integruotą pamoką, kurios tikslas – panaudojant antrines
žaliavas sukurti metodinę priemonę (plakatą) mokyklos mokiniams apie nosinių raidžių rašybą
žodžių kamiene. Pamokos metu norėta ne tik įtvirtinti sudėtingų žodžių rašybą, bet ir ugdyti
estetinę nuovoką, žadinti kūrybinę drąsą, skatinti komandinį darbą, mokytis vertinti save, išradingai
panaudoti antrines žaliavas.
Iš pradžių mokiniai pakartojo lietuvių kalbos pamokoje išmoktas taisykles, tuomet mokytoja R.
Vaitkevičiūtė mokiniams papasakojo apie tai, kokie vaizdai patraukia žmonių dėmesį, aptarė
konkrečius mokomųjų plakatų pavyzdžius. Tuomet mokiniai traukė korteles, kuriuose buvo užrašyti
sudėtingiausios rašybos žodžiai ir pradėjo kūrybinį procesą. Tai atsakingiausias ir kruopščiausias
pamokos darbas, šnekučiuotis laiko tikrai nebuvo, reikėjo veikti greitai ir užtikrintai.
Kadangi plakatai buvo gaminami naudojant įvairias technikas, o pagrindinę jo dalį užėmė darbas
guašu, jam reikėjo leisti išdžiūti. Tad pirmąją pamoką mokiniai plakatą dailino guašu, o jau kitą
dieną atliko baigiamuosius darbus – naudojo antrines žaliavas. Šios pamokos metu mokiniai taip
pat pristatė savo darbus, pasakojo apie darbo eigą, ar jiems pavyko atlikti šią užduotį. Pasakojant
būtinai reikėjo pavartoti bent 5 terminus: antrinės žaliavos, plakatas, taikomoji dailė, ekologija,
aplikacija, kompozicija, šriftas, linija, spalva, saikas.
Mokytojų manymu, pamoka pavyko šauniai, o mokytojams didžiausias įvertinimas – tai po
pamokos mokinių ištarti žodžiai: „Mokytoja, kaip smagu, kad jūs mėgstate netradicines pamokas“.