Gynybinės sienos muziejuje sužinojome: ,,Gynybiniu atžvilgiu ypač reikšmingi ir tvirti bei labai gražūs buvo Subačiaus vartai. Šiandien jų vietoje nerasime nei ženklo to didingo statinio, o dvi išlikusios gynybinės sienos atkarpos stūkso lyg perplėštos ties buvusių vartų vieta. Vartuose buvo įrengti du gynybiniai bokštai. Subačiaus vartai atskirais laikotarpiais buvo ir budelio būstas bei kalėjimas. Netoli šių vartų 17 amžiaus pirmojoje pusėje iškilo inžinieriaus Getkanto suprojektuota bastėja – įspūdingas gynybinis įrenginys, kuriame šiuo metu yra Lietuvos nacionalinio muziejaus ginklų ekspozicija. Bastėjos gynybinis bokštas, požeminė patrankų patalpa ir ją jungiantis koridorius, kuriuo į požemius leidžiasi žmogus. Vilniaus bastėjoje edukaciniai užsiėmimai vyksta gerai žinomame, dar XVII a. pirmojoje pusėje pastatytame miesto gynybiniame statinyje – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Tai vienas iš miesto gynybinės sienos išlikusių elementų, ir jis yra tinkamiausia vieta sužinoti apie kadaise visą miestą pustrečio kilometro ilgio žiedu juosusią gynybinę sieną su dešimčia joje buvusių miesto vartų, iš kurių mūsų dienomis išlikę tik vieneri – Aušros vartai. Negana to, bastėjoje įrengtoje ekspozicijoje esanti ikonografinė medžiaga padeda atskleisti ir to meto gynybos ypatumus, o eksponuojami įvairūs ginklai, patrankos – ginkluotės specifiką. Edukacinių užsiėmimų dalyvių laukia ir bastėjos mitinė būtybė – baziliskas.Manoma, kad Vilniuje baziliskas pradėtas minėti Žygimanto Augusto valdymo laikais, nors pirmasis jį aprašė, Vilniaus universiteto profesorius, istorikas Adomas Ignacas Naramovskis XVIII a. pr., o Teodoras Narbutas pirmas Vilniaus baziliską susiejo su konkrečia vieta – Bokšto, Subačiaus ir Bastėjos gatvių sankirta. Jis taip pat mini, kad visi žūdavo nuo Vilniaus bazilisko žvilgsnio. Tačiau nuteistas miriop ir pasiųstas į bazilisko buveinę nusikaltėlis, vietoje skydo pasiėmė veidrodį. Todėl Vilniaus baziliskas žuvo nuo atsispindėjusio veidrodyje savo paties žvilgsnio.”

Vėliau aplankėme Lietuvos muzikos, kino ir teatro muziejų. Muziejaus gidas papasakojo apie Lietuvos tautinės kultūros puoselėtojus. Tai Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka, kompozitorius, dirigentas Juozas Naujalis, kompozitorius Mikas Petrauskas, dainininkas Kipras Petrauskas, aktorė, režisierė Unė Babickaitė ir kiti. Edukacinė teminė ekskursija, skirta moksleiviams supažindinti su mūsų kultūros veikėjais, Lietuvos patriotais. Apsilankę muziejuje, mokiniai išgirdo netikėtų pasakojimų, įdomių istorinių faktų, pamatė retus muziejaus eksponatus.