Prisimename, kaip
stipriai suspaudę tarp pirštukų laikėme parkerį ir kaip troškome, kuo
taisyklingiau ir gražiau juos parašyti. Bėgo metai, ir mes jau rašėme rimtus
rašinius, perrašinėjome įvairiausius tekstus. Jau nesijaudinome dėl raidžių
taisyklingumo, o skubėjome, kad mūsų mintys kuo greičiau sugultų į popieriaus
lapą. Todėl daugelio mūsų rašysena tapo kaip prasto artojo išartos vagos –
kreivos, kylančios aukštyn, besileidžiančios žemyn, pradėta, bet nebaigta…
Kartais ir pats ,,artojas“ nelabai besupranta, ką išvagojęs, ilgai žiūri į savo
vageles, kol perskaito žodį…
,
,Spindulio“ pagrindinėje mokykloje dailyraščio konkursas vyko tarp3 – 4 ir 5 – 8 klasių mokinių. Mūsų, pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojų, tikslas buvo ugdyti taisyklingo, aiškaus, estetiško rašymo įgūdžius. Mums svarbu, kad mokiniai mokėtų gražia, tvarkinga rašysena reikšti savo mintis, kad jų rašto braižas parodytų jų brandą, individualumą. Apibendrindamos dailyraščio konkursą surengėme parodą, kurioje parodėme ne tik gražiausiai rašančiųjų darbus, bet pateikėme ir dabartinių septintokų ir aštuntokų išsaugotus darbus, kai jie buvo ketvirtokai, penktokai. Apsilankantys mūsų mokykloje svečiai, mokytojai, mokiniai galėjo pamatyti, kaip tobulėjo jų raštas. Artojo išartos tiesios vagos rodo jo profesionalumą ir meilę žemei. Tvarkingai, taisyklingai mokinio rašomi tekstai rodo jo kultūringumą ir pagarbą gimtajai kalbai.
Maždaug prieš trisdešimt metų dailyraščio sąvokos atsisakė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Laimutė Jakubauskienė, viena vadovėlio ,,Vyturėlis“ autorių. Ji teigė, kad tokio dalyko kaip dailyraštis mokykloje negali būti. Vaikai turi visą laiką rašyti gražiai. Mat dailyraštis būdavo suprantamas kaip dailaus rašto pratybos. Kodėl šiandien vis mažiau mokinių stengiasi rašyti gražiai? Pirmiausia viskas priklauso nuo mokytojo požiūrio į dailyraščio svarbą, kurią jis nori perteikti mokiniams. Yra mokytojų, kurie išmoko mokinius gražiai rašyti ir tuo rūpinasi, tobulina rašymo įgūdžius. Tačiau yra ir tokių, kurie mano, jog gražiai rašyti nėra labai svarbu. Antroji priežastis – mokiniai tingesni, daugelis jų rašo kompiuteriu. Šiandien mokiniai nori interaktyvumo, o dailyraščio rašymas – kruopštus darbas, kurio greitai neatliksi. Trečioji priežastis – mažiau išlavinti smulkieji rankos raumenys, kurie padeda rašyti, ir smegenų centrai, kurie atsakingi už susikaupimą. Todėl mokiniui parašyti didesnį tekstą gražiai yra nelengva užduotis. Ketvirtoji priežastis – nepakankamas dėmesys kūrybiniams darbams, pavyzdžiui, karpyti, plėšyti popierių, akmenukus rinkti ir dėlioti… Tokios nesudėtingos užduotys vysto rankų raumenis, padeda vaikams gražiau rašyti.
Lietuvių kalbos mokytojos
Aušra Krukonienė ir Kristina Žukienė
Pirmieji mūsų savarankiškai parašyti žodžiai… Mama, Tėvynė, Lietuva…